Vis dažniau pasitaiko, kad iš Rytų šalių įvežamoje programinėje ar techninėje įrangoje yra iš anksto įdiegta vadinamoji šnipinėjimo programa. Taip sako specialistai.

"Vis dažniau pastebima, kad iš Rytų šalių atkeliaujanti įranga – tiek programinė, tiek techninė – turi jau iš anksto įdiegtus pažeidžiamumus, saugumo spragas, kurios paskui leidžia per nuotolį prisijungti ir vykdyti tą juodą darbą", – vakar per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį, skirtą kibernetiniam saugumui, sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos specialistas Algimantas Melaikis.

Anot jo, kibernetinis šnipinėjimas – labai didelė grėsmė.

"Užkratas, patekęs į kompiuterį, gali labai sumaniai surinkti nurodyto pobūdžio informaciją, gali stebėti tinklo procesus, gali per nuotolį valdyti kompiuterį, gali įjungti ir fiksuoti vaizdą bei garsą, gali labai tyliai sėdėti bei laukti savo šeimininko komandos ir pagal komandą pradėti darbą, gali susinaikinti nepalikdamas pėdsakų", – aiškino specialistas.

Anot jo, toks užkratas sugeba įsiskverbti ir į mobiliuosius prietaisus.

"Be to, jis nuolat tobulinamas, tam skiriami dideli ištekliai, atskiros valstybės remia tą veiklą, finansuoja", – sakė A.Melaikis.

Pasak jo, NATO yra pripažinusi, jog interneto erdvė tampa nauju karo lauku, o to padarinys yra tai, kad visos kibernetinės priemonės gali būti naudojamos kaip ginklas.

"Modernus tankas su ginkluote gali kainuoti 4 mln. JAV dolerių. Ką gali jis padaryti, visi suprantame. ...> 10 tūkst. kompiuterių, per nuotolį valdomų ir sujungtų į botnet (užvaldytų kompiuterių tinklą – red. past.), nuoma per parą kainuoja 200 JAV dolerių. Tik nuo piktavalio tikslų ir fantazijos priklauso, ką jis sugalvos su tokia galinga armija padaryti", – kalbėjo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento specialistas.

Jis pabrėžė, kad pavojingiausi ir galingiausi – valstybės remiami kibernetiniai agresoriai. Jų veiksmai labai gerai koordinuoti, jiems skiriamas didelis finansavimas, išnaudojamas mokslinis, ekonominis potencialas, jie remiami šalies turimais ištekliais, infrastruktūra, kitais resursais.