Politikų humoras: kokią įtaką rinkėjams turi komunikacija socialiniuose tinkluose?

– Kokią reikšmę politinis humoras turi šių laikų visuomenėje? Ar tai tikrai – tik juokai?

– Lengva būtų vertinti, kad tai – tik juokai. Tai taip pat perduoda informaciją, kaip ir bet kokia kita informacinė žinutė. Galbūt tik lengvesne forma, kurią lengviau suprasti ir priimti. 

– Ar memai ir juokingi vaizdeliai gali formuoti rinkėjų nuomonę?

– Aišku, kad gali. Labai priklauso nuo to, apie ką kuriamas tas humoras, nes dažniausiai tie filmukai ar memai siekia pašiepti tam tikrą kandidatą arba jo klaidas. Tai pastiprina tą pojūtį arba įsitikinimą, kad mes teisingai arba neteisingai renkamės. Įtaką daro.

Politikai įsitraukia į tą komunikaciją, nes, panašu, kad jaučiamas efektyvumas, norima daugiau dėmesio, nemokamos sklaidos.

– Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiunas savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo linksmu vaizdeliu. „Valstietį“ Dainių Gaižauską palygino su torpeda. Memų nevengia kurti ir kiti politikai, ypač prieš rinkimus. Ar memai gali tapti politinės kovos ginklu? 

– Drąsiai. Panašu, kad mes dabar tą ir darome. Amerikoje jau ne pirmus metus taip daroma, o dabar ir Lietuvoje tiek politikai, tiek socialinių tinklų vartotojai atranda tą ginklą. Politikai įsitraukia į tą komunikaciją, nes, panašu, kad jaučiamas efektyvumas, norima daugiau dėmesio, nemokamos sklaidos.

– Ar tiesa, kad Lietuvos politikai ir komunikacijos specialistai žengia paskui amerikiečius?

– Deja, bet turiu sutikti. Pas mus socialiniai tinklai atsirado šiek tiek vėliau. Amerikoje išbando, o pas mus kažką nusikopijuoja, kažką panašaus išbando. Preš keturis metus „TikTok“ Lietuvoje pirmą kartą buvo pabandytas Aušrinės Armonaitės, bet vėliau mūsų politikai nesiryžo efektyviai naudoti. Šiais metais irgi nelabai to mato. O Amerikoje yra naudojama. Neseniai pati Kamala Harris ir Donaldas Trumpas susikūrė „TikTok“ paskyras, jie ten vykdo komunikaciją. Tai klausimas, kada mūsų politikai pradės tą daryti.

– Humoristai pašiepė vienos partijos agitacinę dainą. Vaizdo įrašą pamatė tikrai didelė auditorija. Vieni pašiepimą palaiko ir dar nuo savęs ką nors prideda, kiti palaiko partiją, pyksta, gina savo vertybes. Kaip visuomenę gali paveikti stiprios ir plačios reakcijos į memus?

– Manau, kad lygiai taip pat, kaip tie patys memai. Ta kultūra tokia ir yra, kad pasirenki kažkokį atliktą darbą, nufilmuotą, sumontuotą vaizdą ar nuotrauką, ir pridedi savo nuomonę. Internetas visada tuo garsėjo. Ir ta pridėta nuomonė kartais būna populiaresnė, kaip ir šiuo atveju, nei originalas. Tai čia toks memų veikimo principas, kurį išnaudoja arba stengiasi išnaudoti politikai, auditorija.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek socialinė erdvė turės reikšmės rinkimų kontekste?

– Manau tiek pat, kiek ir bet kokia kita medija. Tai vienas iš kanalų pasiekti auditoriją, o Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, jie labai populiarūs, ten daug žmonių. Jau ne vienerius metus stebime situaciją, tai tos komunikacijos socialiniuose tinkluose iš politikų tik daugėja. 

– Bet ar socialiniai tinklai yra rimtas įrankis? Visi dalijasi juokais, juokingomis įžvalgomis, bet to rimto, politinio turinio retai kada būna.

– Labai priklauso nuo paties kanalo, kuriame politikai dalijasi ta informacija, nes yra skirtingų platformų. Visi žino feisbuką, instagramą, bet yra ir kitų kanalų, kuriuose tos informacijos yra mažiau ir rimtesnėmis temomis. Manau, kad tas turinys, kuris panaudojamas nerimtai, priklauso nuo paties vartotojo požiūrio į tą kanalą, bet realiai tai jau ne vienerius metus į kampanijas socialiniai tinklai įtraukiami kaip normalus komunikacijos įrankis. O kuo dalijasi politikai, tai čia jau jų pačių pasirinkimas, kaip jie nori atrodyti.