– Lietuva pirmauja Europoje pagal po vieną gyvenančių žmonių skaičių. Kaip tai interpretuoti – tai laisvės augimas ar vienatvės požymis?
– Vienareikšmiškai to vertinti negalima. Tai rodo „Eurostat“ duomenys, ir iš jų galima daryti kelias išvadas. Didelę įtaką daro visuomenės senėjimas bei didesnis vyrų mirtingumas, todėl vyresniame amžiuje daugiau žmonių lieka vieni. Taip pat svarbus veiksnys – būsto situacija. Lietuviai turi daug nekilnojamojo turto, jis labiau prieinamas nei Vakarų šalyse, todėl žmonės dažniau gali gyventi atskirai.
– Ar galima sakyti, kad vieni gyvena tiek vyresni žmonės, tiek jaunimas?
– Taip. Jaunimas šiandien kitoks nei prieš kelis dešimtmečius. Stiprėja individualizmas, noras turėti savo būstą ir realizuoti save. Tai taip pat prisideda prie augančio vienišų žmonių skaičiaus.
– Ar ši statistika labiau naudinga, ar žalinga valstybei?
– Valstybei tai nėra palanki tendencija. Ji susijusi su mažesniu gimstamumu ir silpnesniu šeimų kūrimu. Ilgainiui tai apsunkina socialinės sistemos veikimą – mažėjant dirbančiųjų skaičiui, tampa sudėtingiau išlaikyti senstančią visuomenę.
– O ekonomikai gal yra teigiamas efektas?
– Ekonomika tarsi sukasi, bet ribotai. Vienam žmogui gyventi yra sudėtingiau, nes pajamos tik iš vieno šaltinio. Lietuvoje atlyginimai vis dar nėra dideli, ypač didmiesčiuose. Optimalus modelis – dviejų suaugusiųjų namų ūkis, kai yra dvi pajamos.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kokios dar priežastys lemia, kad tiek daug žmonių gyvena vieni?
– Viena iš priežasčių – skyrybos. Tokie namų ūkiai tampa labiau pažeidžiami, nes lieka tik vienas pajamų šaltinis ir mažesnė tarpusavio pagalba.
– Ar tai susiję su gerėjančiu gyvenimu?
– Lietuva šiuo atveju išsiskiria. Vakarų šalyse būstas brangesnis, todėl žmonės dažniau gyvena kartu, dalijasi išlaidas. Lietuvoje spaudimas mažesnis, nes būsto nuosavybė yra labai paplitusi, todėl daugiau žmonių gali rinktis gyventi po vieną.
(be temos)
(be temos)
(be temos)