„Aišku, žala padaryta atskiriems žmonėms. Todėl, kad buvo šimtai tūkstančių žmonių ištremti, šimtai tūkstančių atsidūrė lageriuose“, – patikslina LNK žurnalistams kalbėjęs istorikas Marius Ėmužis.

Pusei amžiaus sužlugdyta sustiprėjusi Lietuvos ūkio plėtra. „Buvo planinė ekonomika, ne rinkos“, – paaiškino M. Ėmužis.

Daug žalos gamtai, ypač dėl kariuomenės poligonų ir pratybų. „Žala gamtai, kokia buvo padaryta kariuomenei rengiant manevrus“, – tikina istorikas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ir kita žala, kurią sunku išmatuoti. „Žala kultūrai kaip tokiai plačiausia šito žodžio prasme“, – sakė M. Ėmužis.

Skaičiuojame, kad dėl trėmimų, žudynių, represijų Lietuva neteko milijono žmonių. Dėl sovietų okupacijos žalos įvertinimo labiausiai pasistūmėjo latviai. Prieš šešerius metus Latvijos teisingumo ministerija ir jos komisija paskelbė, kad sovietų okupacija Latvijai padarė 185 mlrd. Eurų žalos. Pabrėžta, kad neįvertinti nuostoliai dėl prarastų gyventojų. Estija oficialiai okupacijos žalos neskelbė, skaičiavo, kad žala galėtų siekti 49 mlrd. eurų. Lietuva vyriausybės lygiu okupacijos žalą yra įvertinusi tik vieną kartą ir senokai. 1995 m. suskaičiuota, kad Lietuva patyrė 80 mlrd. litų žalos. Eurais – 23 mlrd.

„Į šią sumą nebuvo įskaičiuota ir žmonių netektys, ir tie, kurie buvo ištremti į Sibirą ir mirė kaip tremtiniai“, – priminė Genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorius Arūnas Bubnys.

2000 m. Seimas priėmė įstatymą, kad Lietuva privalo reikalauti iš Sovietų Sąjungos teisių perėmėjos Rusijos atlyginti okupacijos žalą. Įstatymas jau du dešimtmečius nevykdomas, žala net neįvertinta.

„Lietuvoje šitas darbas nėra baigtas, nes neapsispręsta dėl kriterijų“, – patikslino buvęs premjeras Gediminas Kirkilas.

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio manymu, tebėra galimybė išsireikalauti okupacijos žalą.

„Ta galimybė yra visada. Kartu su Ukrainos atstatymo žala Lietuva visada primins, kad už mūsų okupaciją žala nėra atlyginta“, – tikino jis.

Kartu su Ukrainos atstatymo žala Lietuva visada primins, kad už mūsų okupaciją žala nėra atlyginta.

Net kai su Rusija dar buvo kalbamasi, patys Lietuvos diplomatai nekeldavo rusams klausimo dėl okupacijos žalos. „Manau, kad šiuo metu mums nėra prasminga erzinti savo kaimynių“, – sakė buvęs ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas.

„Tiesiogiai Rusijos politikams man atrodo nė karto (nebuvo priminta), net kada ir buvo galimybė tą padaryti. Nei susitikimuose su prezidentu Vladimiru Putinu (buvo susitikusi D. Grybauskaitė)“, – priminė G. Kirkilas.

Dar 2006 m. pas prezidentą Valdą Adamkų atvyko Rusijos prezidento patikėtinis ir sakė: „Rusija neketina atlyginti žalos ir manau, kad geriau šiai dienai tą temą kartą ir visiems laikams baigti“.

„Manau, kad skaičiuoti yra prasmė. Visų pirma tai yra ir istorikams, ir visuomenei tam tikras sužinojimo momentas. Kai kažkas yra skaičiuojama, atsiranda metodika, šaltiniai, jų sisteminimas. T.y. tam tikra nauda bendram žinojimui“, – įsitikinęs M. Ėmužis.

Lietuva skaudžiai nukentėjo ir dėl nacių Vokietijos. Bet su vokiečių reparacijomis situacija kita. Po II-ojo pasaulinio karo Josifas Stalinas, Teodoras Ruzveltas ir Vinstonas Čerčilis sutarė, kad Vokietija mokės Maskvai, o ši paskirstys reparacijas nacių nusiaubtiems kraštams.

„Atseit turėjo dalintis tais pinigais su naujomis socialistinėmis valstybėmis, kurios atsirado po II-ojo pasaulinio karo. Aišku, jokių veiksmų tam nebuvo imtasi“, – istoriją priminė signataras Česlav Okinčic.

Užsienio reikalų ministras sako, kad reparacijų iš Vokietijos klausimas išspręstas. „Mano vertinimu, Lietuvai (šis klausimas – aut.past.) yra uždarytas“, – neabejojo G. Landsbergis.

Populiarus rusų propagandos teiginys neva ne Maskva kažką skolinga, o atvirkščiai – neva sovietai Lietuvai pastatė gamyklų, kelių. Šį mitą paneigė mokslininkė, išnagrinėjusi sovietų finansines ataskaitas. Net iki trečdalio prekių ir pinigų keliavo iš Lietuvos. Lietuva buvo Sovietų Sąjungos donorė. „Paneigė tą ir sovietinę, ir proputinišką propagandą, kad Baltijos šalys buvo Sovietų Sąjungos biudžeto išlaikytinės“, – sakė A. Bubnys.

Rusija turi ir rašytinių įsipareigojimų atlyginti sovietmečio žalą. Kai Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas pasirašė sutartį dėl rusų karių išvedimo. „Rusija jau tuomet, 1991 m. liepą, pasirašydama dvišalę sutartį, įsipareigojo Lietuvai atlyginti sovietų padarytą okupacinę žalą“, – tikina Genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorius.

V. Putinui atėjus į valdžią, Rusija neigia sovietų okupaciją. Rusų vaikai mokyklose mokomi, kad Lietuva ir kitos šalys savo noru stojo į Sovietų Sąjungą.