Jaunystėj vežiojau vietinės reikšmės poniukus. Iki nomenklatūros jiems buvo toli, bet leidimą aplankyti prekybos bazę gavo. Koks džiaugsmas, kai sėkmingai įveikėm apsaugos postą. Kokie laimingi su paketais grįžo į automobilį, ir klausė, kodėl aš nebėgau jiems iš paskos. Jie jau buvo prakūtę ir pamiršo, kad darbo žmogaus kišenėje dažniausiai tebuvo keli rubliai. Ir straipsnyje nė žodžio ,,pirkti", atrodo, kad pinigai neegzistavo, tik galimybė gauti, susikombinuoti. Matosi, kad autorė ar jos tėvai buvo tos sistemos viršūnėlėje.

Vienas rusas,antras rusas:pilnas rusų autobusas.Nei dešrytės,nei mėsytės.Vien raudonos vėliavytės!Ačių PARTIJAI,TĖVYNEI už talonus patalynei!Sovietskii Sojuž proizvodit bolšoje vpiečiatlienije-bolšie ničievo on nieproizvodit.Spravo molot,slieva serp.Eto naš sovietskii hierb.Hočieš sei,hočieč kui-vsio ravno palučiš hui!Vat toks pačiū rusų liaudies folkloras apie tus laikus.Taip kad nereikia jaunimui makaronų ant ausų kabinti apie tus neva gerus laikus.Gyvenes tada.

Per Plungės atsiminimus bandoma parodyti visą TSRS gyvenymą. Niekada jokiose eilėse nestovėjau ir blato neturėjau ir kažkaip išgyvenau iki šiol. Niekada dantų nevaliau milteliais, parduotuvėse visada buvo Rytų Vokietijos pastos po 25 kapeikas. Budavo ir čekiškos, lenkiškos, bet nevisada. Taip, parduotuvėse daug ko trūko, bet buvo valgyklos, kavinės, restoranai kur valgidino tikrai ne kanopomis ir kainos buvo visiems prieinamos. Man didžiausias deficitas buvo džinsai, už kurios tekdavo pakloti daugiau nei mėnesinę algą, o visą kitą - jie gauni nusipirkti - gerai, negauni - nesižudai, apseini.

o kodel tada zmonems taip reikejo zirneliu,majonezo gal kad pasidarytu ta rusiska misraine.klaipedoj tai restoranuose budavo visciukas tabaka,kijevo kotletai,baltijos juros menke,o aludese visada budavo skumbre ir rinkinys,zirniai su ausim ir kiaules koja.dabar ir tokiu alidziu neliko,tik kazkoks vetrungej alynas.nezinau nuo 1970 metu zmones raso kad klaipedoj ede tik karves papus ir kanopas as tai to nezinau ir nemaciai,nueini i sodziu ir nusiperki ko reikia ir pastebejot tada tokiu siukslynu nebuvo,visur buvo svaru ir tvarkinga.o ir miestas buvo jaukus siltas ir grazus.o dabar siukslynai uz kiekvieno kampo,tipo naujai viskas padaryta,bet nebeliko to jaukumo siltumo ir grozio.dabar pristatyta visokiu nesamoniu,vakare eini o centras ir senamiestis tuscias.na gal dabar pagyvejo tik teatro aikstele...kai duos maltos sriubos bus dar daugiau zmoniu...

Paskaičius iškilo klausimas, dėl kokio trūkumo milijonais vagia Lanzbyyrginė šaika. Gal dėl sąžinės?

Atsiradus prekių gausybei nepriklausomoje Lietuvoje, nebeliko džiaugsmo - štai gavau nusipirkti žirnelių, majonezo, šampano šventėms, atstovėjau ilgą eilę, bet gavau, bus su kuo pasipuikuoti prieš svečius. Kitų vertybių neturime, atsirado tuštuma.

Pagaliau,gal jau i pragara isejo raudonsnukiai komuniagos,kad pradejo spausdinti realius sovietmecio gyvenimo vargus,svarbu kuo daugiau spausdinti kad 5 kolona nepasakotu pasaku ,pasakeciu apie puiku sovietiska gyvenima

Taip, tokia buvo realybė.