„Šiuo metu turimais duomenimis nuo spalio 1 dienos pamokos prasidės maždaug 300 migrantų vaikų (...) Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nėra galimybės ir neketinama mokyti kitų kalbų“, – BNS atsiųstame komentare sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Lietuva migrantus siekia išsiųsti į kilmės šalis, tačiau, pasak ministrės, tokie procesai užtrunka, o vaikų mokymas svarbus ir socialine prasme.

„Nežinome, kada ir kiek migrantų paliks mūsų šalį. Dažnai tokie procesai užtrunka. Nežinome, kokia dalis vaikų liks ilgesniam laikui mūsų šalyje. Bet kokiu atveju, vaikų mokymas svarbus ir socialiniu aspektu. Mokydamiesi vaikai turės galimybę bendrauti, atitrūkti nuo įprastos aplinkos, žaisti“, – teigė ministrė.

Bet kokiu atveju, vaikų mokymas svarbus ir socialiniu aspektu. Mokydamiesi vaikai turės galimybę bendrauti, atitrūkti nuo įprastos aplinkos, žaisti.

Jos teigimu, migrantų vaikų ugdymą apibrėžia Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, taip pat Užsieniečių teisinės padėties įstatymas ir kiti teisės aktai.

2005 metais švietimo ministro įsakyme nurodyta, kad lietuvių kalbos nemokantys mokiniai, prieš pradėdami nuoseklų mokymąsi bendrojo lavinimo mokykloje, vienerius metus mokosi lietuvių kalbos.

Vėliau į lietuvių kalbos ugdymo programą integruojamos Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo temos, taip pat mokiniai supažindinami su bendrojo lavinimo dalykų terminais lietuvių kalba.

Į šalį šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.

Didžioji dalis migrantų yra pateikę prieglobsčio prašymus, juos vertina Migracijos departamentas, tačiau išnagrinėjus daugiau nei 650 prašymų nė vienas kol kas nebuvo patenkintas.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija. Rugpjūčio pradžioje siekiant stabdyti neteisėtą migraciją pasienyje imta naudoti apgręžimo politiką.