– Pastarosiomis dienomis pranešama apie įvykius didžiausioje Europos atominėje elektrinėje – Zaporižios atominėje elektrinėje. Ką fiksuoja Lietuvos specialistai?

– Lietuvos specialistai šiuo metu nieko nefiksuoja, kadangi atstumas yra labai didelis – virš 900 km. Mūsų stebėjimo stotys tikrai nieko nefiksuoja, nei įprastos, nei aerozolinės stotys, kurios analizuoja oro daleles. Šiuo metu mes nefiksuojame tikrai nieko.

– Taigi, pirmiausiai informacija yra tokia, kad galime būti ramūs.

– Turbūt taip.

– Bet ar Lietuva iš šios elektrinės gauna teisingą, patikimą informaciją ir ar laiku? Juk prisimename Černobylio atvejį, kai pasaulis apie įvykius ten sužinojo tik po kurio laiko, kai Skandinavijos šalys užfiksavo radiacijos padidėjimą.

– Tiesioginės informacijos iš elektrinės tikrai negauname, žinome, kas ją šiandien yra užgrobęs. Tačiau Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) turi savo ekspertus ten, taip pat yra ir Ukrainos reguliatorius, kuris nuolat informuoja Tarptautinę atominės energijos agentūrą. Šiuo atveju, dėl neseniai įvykusio gaisro, per keletą valandų TATENA išleido oficialų pranešimą, gautą iš Ukrainos reguliatoriaus.

– Žinant pastarojo meto įvykius, ar skiriamas didesnis dėmesys šiam objektui dėl saugumo?

– Manau, kad labai didelis dėmesys. Iki šiol kitoms elektrinėms nebuvo skirtas toks dėmesys. Net ir Baltarusijos atominė elektrinė nesulaukė tokio dėmesio, kaip šiandien Zaporižios atominė. Suprantame, kad ten vyksta karo veiksmai ir elektrinė yra užgrobta kitos valstybės, nepaisant to, ką jie skelbia tarptautinėje erdvėje.

– Sakote, kad atstumas yra didelis, daugiau nei 900 km iki Lietuvos, bet jei kas nors įvyktų Zaporižios atominėje elektrinėje, per kiek laiko padariniai pasiektų Lietuvą?

– Mūsų prognozės rodo, kad greičiausiai didelių padarinių nebūtų. Remiantis šių metų prognozėmis, sakykime, nuo metų pradžios, buvo greičiausias vėjas, kuris galėjo kažką atnešti iki Lietuvos, ką mes užfiksuotume, tai 28 val. Tai yra daugiau nei para. Per tą laiką paprastai suveiktų visos Ukrainos stebėjimo stotys, ir tikrai TATENA tai pastebėtų, o mes sužinotume ne iš savo matavimo priemonių, bet jau per kitus kanalus. Taip pat svarbu paminėti, kad šiais metais tik 10 kartų vėjas pūtė į Lietuvos pusę. Visi kiti atvejai buvo į kitas puses, kurios neturi įtakos Lietuvai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gerai, 28 val. praeina, mes, kaip šalis, užfiksuojame kažkokius pokyčius ore. Ką tada reikėtų daryti? Kiek mes galėtume nukentėti?

– Manome, kad poveikis būtų nedidelis. Jei debesis pasiektų Lietuvą, radiacijos fonas šiek tiek pakiltų, bet tai nekeltų pavojaus žmonių sveikatai. Svarbu paminėti, kad tikrai nereikėtų jokiais būdais vartoti kalio jodido tablečių, kurios skirtos tik artimai esantiems objektams. Šios tabletės skirtos užkirsti kelią skydliaukės vėžiui dėl didelės apšvitos. Nedidelių dozių atvejais tai nepadės ir vartoti tikrai nereikia. Vėlgi, nereikės evakuotis, tai yra aišku, ir nereikės slėptis. Gali būti įvesta kokia nors maisto kontrolė dėl tam tikrų priežasčių.

– Bet tai yra atominė elektrinė. Jeigu ten įvyksta situacija panaši į Černobylio avariją prieš daugelį metų, kodėl ši situacija yra kitokia? Ar dėl to, kad atstumas yra didesnis? Iš jūsų dabar sklinda ramybė – sakote, kad nereikėtų nieko daryti: nei vartoti tablečių, nei slėptis, tarsi gyvenimas tekėtų sava vaga, bet juk tai yra atominis branduolinis objektas.

– Taip, tai yra atominis branduolinis objektas, tačiau, kaip ir Černobylio atveju, Lietuvoje nereikėjo naudoti jodo tablečių. Lietuva yra nupirkusi ir išdalinusi tablečių gyventojams, kurie yra 30 km ir 100 km zonose. Už 100 km laikoma, kad jodas nesukelia tokios didelės apšvitos, todėl tablečių nereikia vartoti. Evakuacija skirta apsisaugoti nuo vėlesnių padarinių sveikatai. Mūsų prognozės rodo, kad į Lietuvą atkeliautų labai nedidelis radioaktyvumo kiekis, jei susidarytų tam tinkamos sąlygos, kaip jau minėjau. Šiais metais tik 10 kartų pūtė vėjas ir tai turėjo būti atitinkamos sąlygos.

– Iš esmės, nelaimės atveju pavojus būtų tik tam regionui, kuris yra aplink elektrinę.

– Tikrai taip.

Bet kokia interpretacija tiesiog sukelia paniką ir nepasitikėjimą.

– Kalbant apie kalio jodido tabletes, jos buvo išdalintos dėl Astravo atominės elektrinės grėsmės. Vilniečiai, pavyzdžiui, jas gavo, gyvenantys 30 km regione. Jų gerti profilaktiškai nereikia, bet reikėtų patikrinti galiojimo datą, tiesa?

– Taip, tai yra vaistinis preparatas ir jis turi galiojimo datą. Bet čia turbūt geriau pakomentuotų vaistų kontrolė.

– Kaip sakote, jų profilaktiškai vartoti nereikia?

– Jokiais būdais. Jie nesustiprina skydliaukės ar dar kažko. Jie tik užblokuoja, kai yra didelis kiekis jodo. O dabar to nėra.

– Anksčiau, kai buvo kalbama apie Astravo grėsmę, žmonės buvo susidomėję dozimetrais. Ar verta juos turėti ir ką jie galėtų parodyti gyventojams? Ar vis dėlto reikėtų pasikliauti specialistais ir laukti oficialios informacijos?

– Mūsų rekomendacija visgi būtų pasitikėti specialistais ir gauti realią informaciją. Mes oficialiai skelbiame informaciją savo tinklalapyje, kur galima matyti duomenis iš visų stočių. Turint dozimetrą, vėlgi, reikia žinoti, kad jis tikrai gerai rodo, yra kalibruotas ir metrologiškai patikrintas. Be to, reikia mokėti interpretuoti tuos skaičius. Bet kokia interpretacija tiesiog sukelia paniką ir nepasitikėjimą.