Statoma užtvanka abejotinų politikų bangai

Liberalų ir centro sąjunga bando kratytis atplūstančių buvusių Laisvės sąjungos aktyvistų

Liberalų ir centro sąjunga bando kratytis atplūstančių buvusių Laisvės sąjungos aktyvistų

Populiarėjančiai Liberalų ir centro sąjungai (LCS) tenka statyti užtvaras, kad į jos gretas nepatektų partiją galintys diskredituoti asmenys. Naujų narių priėmimo reikalai laikinai perduodami aukščiausioms susijungusių liberalų, centristų ir moderniųjų krikščionių demokratų instancijoms. Teigiama, kad tai daroma ir dėl Kaune pasitaikiusių atvejų, kai į LCS bandė įstoti abejotinos reputacijos žmonės.

Turės derinti su valdyba

Kauno liberalų sparnas, be kita ko, nėra patenkinti, kad per centristų gretas į susijungusių partijų sąjungą patenka ar bando patekti vadinamieji “šustauskininkai”, tai yra buvę Vytauto Šustausko vadovaujamos Laisvės sąjungos nariai, taip pat kai kurie kiti ne visuomet patys “švariausi” buvę politiniai oponentai.

Kauno liberalai niekuomet nebendradarbiavo su Laisvės sąjunga, kuri jų laikyta pernelyg radikalia politine jėga. Tuo tarpu centristai daug liberaliau žvelgė į bendradarbiavimą su V.Šustausko partija ir nesidrovėjo į savo gretas priimti buvusių jos aktyvistų arba rėmėjų.

Bet pasitaikė ir atvejų, kai centristai nepriimdavo į savo gretas abejonių keliančių asmenų, pavyzdžiui, prieštaringos reputacijos buvusio Laisvės sąjungos aktyvisto Arnoldo Mackevičiaus, kuris gali gauti vietą Kauno miesto savivaldybės taryboje, jeigu jos neteks narkotikų ir padirbtų JAV dolerių kontrabanda įtariamas Enrikas Daktaras.

Baimindamiesi, kad masiniai perėjimai iš ne itin patikimų partijų gali diskredituoti LCS vardą, šios partijos centrinė vadovybė nusprendė sau prisiimti pareigą prižiūrėti naujų narių priėmimo procesą. Iki šiol šis darbas buvo atliekamas išimtinai vietinių skyrių.

Dabar apie gautas stojančiųjų anketas vietiniai skyriai turės informuoti partijos sekretoriatą, o pastarasis - LCS valdybą. Ši turės teisę rekomenduoti skyriams nepriimti į politinę organizaciją nepasitikėjimą keliančių žmonių.

Priežiūrą vykdys kelis mėnesius

Aiškindamas, kodėl imtasi tokios priemonės, LCS lyderis, Vilniaus meras Artūras Zuokas “Kauno dienai” tvirtino, kad tai būtina, siekiant apsaugoti gerą partijos vardą.

“Trims partijoms susijungus į vieną politinį darinį, įvairiuose šalies regionuose gauname nemažai prašymų stoti į Liberalų ir centro sąjungą. Iš kitų politinių organizacijų patirties matydami, kad tokiu laikotarpiu bando pasinaudoti į politiką norintys prasmukti susikompromitavę žmonės, mes norime užkirsti tam kelią”, - LCS valdybos priimtą sprendimą komentavo A.Zuokas.

Į partiją stojančių asmenų priežiūrą LCS valdyba ketina vykdyti iki šių metų rudens vidurio, kai bus baigtas partijos skyrių steigimas visose šalies savivaldybėse, o, jei reikės, ir ilgiau. Kaune galutinis liberalų ir centristų susijungimas numatomas rugsėjo pradžioje.

“Ši priemonė ypač aktuali šiuo metu, kai steigiami skyriai. Į steigiamuosius susirinkimus ateina ne tik buvę centristai, liberalai ar modernieji krikdemai, bet ir mums dar nepažįstami arba kitoms partijoms priklausę žmonės. Todėl ir reikalinga kiek akyliau stebėti jungimosi ir partijos plėtros procesą”, - teigė A.Zuokas.

Partijos lyderis pabrėžė, kad LCS yra ir bus atvira visiems kūrybingiems, iniciatyviems iki šiol politikoje nedalyvavusiems asmenims, “kurie siekia kartu dirbti valstybės labui”, tačiau ji “negali sau leisti prabangos plėsti savo gretų, priimdama abejotinos reputacijos asmenis”.

Svarbu - valdžios troškulys

Naujos perspektyvios partijos paprastai sulaukia nemažo susidomėjimo tų, kurie tikisi per jas padaryti politinę karjerą. Perbėgimų iš vienos politinės jėgos į kitą ypač pagausėja prieš rinkimus, todėl politologai prognozuoja, kad kitąmet pavasarį ir vasarą rengiantis Seimo rinkimams bus pastebimas tam tikras partinių perbėgėlių aktyvumas.

Pasak politologės Jūratės Novagrockienės, tokie perbėgimai “neprideda prestižo politikui”. Jos nuomone, politikai partijas keičia dėl ideologinių priežasčių, organizacinio-asmeninio pobūdžio motyvų, bet dažniausiai - dėl grynai pragmatinių politinių sumetimų. “Politikas ieško, kur jis geriau gali save realizuoti, kur jis turės daugiau valdžios. Čia ideologiniai svertai kur kas mažiau svarbūs, čia svarbus tiesiog valdžios troškulys”, - pastebėjo J.Novagrockienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad politikai Lietuvoje partijas pakeičia prieš pat rinkimus, jausdami, jog narystė kitoje politinėje organizacijoje jiems bus naudingesnė, arba tuoj po rinkimų, kai “suvedinėjamos sąskaitos”.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių