Akinamas baltumas, gaivus kvapas, švelnūs it mamos prisilietimas drabužiai – tikslai, kurių siekia absoliuti dauguma šeimininkių. Dažna nė nepagalvoja, kad agresyvios reklamos brukami standartai tiesiog tuština kišenes ir turtina kasdienybę sveikatai kenkiančiomis medžiagomis.

Švariau, gaiviau, balčiau

Bandymai paneigti gamtos spalvas ir kvapus bei pasiekti absoliučią švarą – stipresni nei natūrali aplinka, kurios puoselėjimas neretai apgintų mus nuo alergijų ir ekologinių katastrofų.

Dažno kauniečio namuose vonios spintelėje spraudžiasi kolekcija plastikinių butelių: viename – skalbiklis spalvotiems audiniams, kitame – vilnoniams, dar – ekologiška skalbimo priemonė, baliklis.

Antra tiek priemonių prisiperkame vonios ir unitazo nešvarumams įveikti. Žinoma, šiais laikais neapsieisi be kalkes naikinančio ir grindų plovimo skysčių, stiklų blizgiklio, baldų poliruoklio. Dar pamiršome oro gaiviklius, audinių minkštiklius, dėmių išėmiklius.
Parduotuvių lentynose galima rasti dar daugiau švaros priemonių. Tačiau be daugelio šių pramonininkų išrastų buities pagalbininkų galima apsieiti ir gyventi švariai, – tiesa, be akinančio baltumo.

Ilgainiui ne vienam tenka atsisakyti tobulos švaros, nes į duris pasibeldžia populiariausias mūsų civilizacijos palydovas – alergija.

Pagalbininkai tampa priešais

Kartą namuose ėmė niežėti nosyje. Ėmiau uosti, iš kur sklinda dirginantis kvapas? Atsekiau iki vonios kambario: lentynoje buvo padėta neseniai pradaryta skalbimo miltelių pakuotė. Įvysčiau pakuotę į plastikinį maišelį, po to įdėjau dar į vieną ir užrišau. Tada prisiminiau blauzdų niežėjimą po medvilninėmis kojinaitėmis ir nusprendžiau, kad kalti skalbimo milteliai.

Artėjant skalbiadieniui, nukiūtinau į parduotuvę. Kažkur buvau girdėjusi, kad geriau naudoti ne skalbimo miltelius, bet skystą skalbiklį. Tad ilgai negalvodama sumokėjau kelias dešimtis litų už skysto bene labiausiai išreklamuoto pavadinimo skalbiklio butelį.
Išskalbtus skalbinius padžioviau ant džiovyklės kambaryje netoli radiatoriaus, kad greičiau išdžiūtų. Tačiau netrukus pajutau, kad negaliu būti toje pačioje patalpoje, nes gaivusis skalbinių kvapas tiesiog erzina. Tas pats kartojosi ir užsivilkus išskalbtus drabužius. Beveik pilnas skalbiklio butelis atsidūrė lentynoje šalia izoliuotųjų skalbimo miltelių.

Klasika ar ekologija?

Atrodo, pačiu laiku mieste buvo surengta paroda, kurios viename stendų dėmesį patraukė užrašas – ekologiškos skalbimo priemonės. Darbuotojos įtikino, kad šie skalbikliai skalbia išties puikiai ir yra pagaminti iš natūralių augalinių medžiagų.
Aukšta kaina neturinti gąsdinti – ekologiškų skalbiklių reikia naudoti labai nedaug, tik pusę kamštelio. Dar kelias dešimtis litų sumokėjau už analogišką apelsinų žievelių pagrindu pagamintą dėmių valiklį.

Skalbiklis neturėjo jokio kvapo, o sykį atrodė, kad skalbta vien vandeniu – pajuodusios drabužių vietos liko tokios pačios, riebalų dėmės lygiai taip pat rėžė akį, kaip ir prieš skalbimą. Teko panaudoti dėmių valiklį. Rodos, viską dariau pagal instrukcijas, bet dėmės neišnyko, o aplink jas atsirado balti ratilai. Kelis kartus papildomai išskalbus ratilai dingo, bet daugiau dėmių su juo nebesiryžau šturmuoti.

Neseniai atradau muilą su tulžimi, skirtą dėmėms. Prieš skalbdama automatinėje mašinoje, pamuiluoju šiuo muilu labiausiai suteptas vietas, o ištraukusi iš skalbyklės vis negaliu atsistebėti, kad senoji namų klasika nugalėjo dėmes.

Ši labai proziška patirtis subrandino egzistencinę dilemą: kur baigiasi rinkodaros pasakos ir prasideda tiesa apie buityje naudojamą chemiją?

Kenkia gamtai – vadinasi, man

"Sunkiausiai pašalinamų dėmių neišskalbia niekas", – sako Baltijos aplinkos forumo (BAF) aplinkosaugos ekspertė Zita Dudutytė.

Ir vis tik. Ar yra ideali, tarkim, skalbimo priemonė, kuri ir puikiai skalbtų, ir nekenktų nei žmogaus sveikatai, nei gamtai?

"Per ilgą laiką išsiaiškinau, kokių firmų prekės man yra geriausios ir jas visuomet perku. Anksčiau jų ieškodavau didžiuosiuose prekybos centruose. Tada kreipdavau dėmesį, kurie skalbikliai yra skirti jautriai odai, vaikams, kurie neturi kvapo, yra be optinių baliklių, be chloro. Nepaisant tokių užrašų, kartais reikia pastudijuoti ir etiketę. Mano pačios nuostabai, kartą aptikau, kad jautriai odai skirtame skalbiklyje buvo milžiniškas kiekis fosfatų", – patirtimi dalijosi ekspertė.

Z.Dudutytė sveikino populiarėjančią prekybą ekologiškais skalbikliais; naudoti pastaruosius svarbu ne tik dėl tiesioginio poveikio žmogui, bet ir gamtai. Skalbikliams gaminti naudojamų fosfatų grėsmę ekspertė iliustravo grandininės reakcijos išdėstymu.

"Jei teršiame gamtą, vėliau mums vis tiek tai sugrįžta per orą, vandenį, maistą. Fosfatai žmogui tiesiogiai didelio poveikio neturi, bet su nuotėkomis jie patenka į vandens telkinius, tampa maistine medžiaga įvairiems dumbliams, pastarieji suveši, o kai jiems pritrūksta deguonies, ima pūti. Todėl iš vandens telkinių, ypač netekančių, ima sklisti nemalonus kvapas, paviršius pasidengia žalia plėvele, žūsta gyvūnija", – sakė pašnekovė.

Kada balta yra švaru?

Ekspertė drąsiai pakėlė į ekologiškų, tačiau dažnai mažai efektyvių valiklių ir skalbiklių daržą sviestą akmenį: gal verta teisti ne pastaruosius, bet savo pačių maksimalizmą? Juk dažniausiai pasiduodame reklamos šūkiams ir norime ne vien išskalbti, bet ir pasiekti akinamą baltumą ar dešimtis kartų skalbiamą juodos spalvos drabužį išlaikyti amžinai juodą.

"Kartą smalsaudama pamėginau panaudoti išreklamuotą dėmių valiklį, tačiau ant vaiko drabužių nuo daržovių tyrelių atsiradusių dėmių jis taip ir neįveikė. Švara daug kam siejasi su akinamu, melsvo atspalvio baltumu. Šį efektą garantuojantys skalbikliai iš tikrųjų ne purvą išskalbė, o padengė audinio paviršių optinėmis dalelėmis. Jos yra vienas pagrindinių alergenų", – atskleidė ekspertė.

Kalbant apie skalbinių balinimą, efektyviausiai tai daro chloro junginiai, bet jie ypač kenksmingi gamtai, ir ne tik. Chloro organiniai junginiai kaupiasi riebiose žuvyse. Ne šiaip sau, anot Z.Dudutytės, sakoma, kad lašišos, tunai yra vienos labiausiai užterštų žuvų.

Vienvaldis lyderis – vanduo

Profesionalūs chemikai, be vargo sprendžiantys buitinės chemijos priemonių sudėtinių dalių rebusus, neskuba riebalus tirpdančių ar rojaus kvapus skleidžiančių valiklių ir gaiviklių smerkti myriop. Vis dėlto, kaip sako E.Dudutytė, paprasčiausias būdas išvengti jų neigiamo poveikio – jų atsisakyti iš viso arba naudoti bent perpus mažiau.

"Kartais, pavyzdžiui, plaunant taures arba ypač riebaluotus indus, lengviau naudoti ploviklį. Bet dažnai pilame jį ant kempinės nė nesusimąstydami, ar tikrai reikia – gal užtenka vien šilto vandens?" – samprotauja BAF atstovė.

Be riebalus naikinančių cheminių elementų, plovikliuose yra įvairių kvapų, dažų, kurie kenkia rankų odai. Be to, ploviklio liekanos su maistu patenka į organizmą. Eksperimentu nustatyta, kad visiškai ploviklis nuo paviršiaus nusiplauna tik išskalavus jį vandenyje dvidešimt kartų.

Tačiau ką daryti, jei du kaimai išties nori rungtyniauti kepimo skardų plovimo rungtyje? "Tuos pačius indus galima plauti su maistine soda, ji taip pat tinka įvairiems paviršiams valyti, be to, kainuoja visai nedaug. Soda irgi yra chemikalas, tačiau jis lengvai skyla, yra paplitęs gamtoje", – sako pašnekovė.

Ši laiko išbandyta namų šeimininkių pagalbininkė – išeitis ir voniai, unitazui, viryklei valyti. Norint įveikti kalkes ar siekiant, kad stiklas blizgėtų, pasitarnauja actas. Tiesa, actas erzina kvėpavimo takus, bet tai vis tiek yra mažiau kenksmingas, nei daugelis kvapnių cheminių valiklių.

Galima rasti neblogų ekologiškų tiek miltelių, tiek pastų. Tačiau pastebi Z.Dudutytė, bemaž visi jie veikia rankų odą, net ir soda nuplauna apsauginį riebalų sluoksnį, todėl geriau šiuos darbus dirbti su guminėmis pirštinėmis.

Kvapų magiją visai pamiršti?

Švara nereiškia sterilumo, balta turi ne vieną atspalvį, o geriausias kvapas – jokio kvapo. Šia taisykle vadovaujasi ekspertai, puikiai išmanantys cheminių priemonių poveikį ne tik nešvarumams, bet ir aplinkai bei žmonių sveikatai.
Buityje galima apsieiti be dirbtinių kvapų, jų nepirkdami sutaupytume kitoms brangioms ekologiškoms priemonėms. Anot ekspertų, tualetuose naudojami purškiami aeorozoliai skleidžia ypač agresyvų kvapą, kuris tarsi užblokuoja uoslę, mes tiesiog nebeužuodžiame nemalonaus tualeto kvapo.
Gydytojai ir chemikai siūlo atsargiai rinktis ir smilkalus: kiek geriau esą naudoti natūralius eterinius aliejus. "Smilkalai, kvapnios žvakės, degdami taip staigiai paskleidžia kvapą todėl, kad juose yra lakių organinių junginių, kai kurie gali daryti net kancerogeninį poveikį. Be to, degant išsiskiria smulkios kietosios dalelės, vadinamieji suodžiai", – primena Z.Dudutytė.
Kai kurie žmonės gali būti alergiški ir natūralios kilmės kvapams. Tad eteriniai aliejai irgi turi būti naudojami atsargiai. Nereiktų pamiršti, kad geras oras yra bekvapis.
Panašaus įvertinimo nusipelno ir Lietuvoje neseniai pradėta diegti kvapų rinkodara, kai, esant recesijai, norint skatinti pirkimą, prekybos centruose skleidžiamas tam tikrus jausmus, pavyzdžiui, alkį skatinantis cukrainėje tvyrantis vanilės kvapas. Tai esąs nesąžiningas manipuliavimas žmonėmis, kurie verčiami savo kvėpavimo takus teršti pašaliniais kvapais.
Kai perkate dantų pastą, ar atkreipiate dėmesį į jos sudėtį? Ar renkatės tokią, kurioje nebūtų triklozano? Tai antibakterinė medžiaga, tačiau, naujausių tyrimų duomenimis, ji gali sukelti vėžį.

Pirkdami kremą, šampūną, dezodorantą, pasitikrinate, kad juose nebūtų parabenų. Parabenai (butilo, metilo, etilo, propilo, izobutilo) naudojami kaip konservantas, per odą jie lengvai prasiskverbia į organizmą, gali ardyti endokrininę sistemą – mėgdžioti estrogenų veiklą, sukelti alergiją.

Dietanolamine (DEA), Triethanolamine (TEA) – kosmetikoje naudojami kaip emulsikliai ir putojančios medžiagos – gali būti alerginių reakcijų priežastimi, dirgina akis, sausina plaukus bei odą. Yra amoniako junginiai ir, organizme susijungę su nitratais, gali formuoti vėžį sukeliančius nitrosaminus. Toksiški, jei naudojami ilgą laiką ir absorbuojami į kūną.

Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea – plačiasi naudojami konservantai, išlaisvina formaldehidus, kurie gali apnuodyti organizmą.

Sodyim Lauryl/laureth sulfate – detergentas, naudojamas šampūnuose dėl valančių ir putojančių savybių. Dažnai išgaunamas iš naftos ir pseudonatūralioje kosmetikoje maskuojamas žodžiais "išgautas iš kokoso". Dirgina akis, sudaro galvos odos atplaišas, panašias į pleiskanas, dos bėrimus.

Petrolatas – taip pat žinomas kaip naftos želė. Mineralinio aliejaus darinys kosmetikoje naudojamas dėl minkštinančių savybių. Gali sukelti sausėjimą ir odos skeldėjimą.

Propylene Glycol – geriausi atveju tai daržovių glicerinas, maišytas su grūdų alkoholiu, bet paprastai tai sintetiniai naftos produktų mišiniai, naudojami kaip drėgmę palaikanti priemonė. Žinomas kaip alergijos, dilgėlinės, egzemos sukėlėjas. Saugotis reikia ir PEG (polyethylene glycol) ar PPG (polypropylene glycol) – jie artimi sintetiniams.

PVP/VA Copolymer – iš naftos išgaunami chemikalai, naudojami plaukų lakui, modeliavimo priemonėms gaminti. Gali būti toksiški, jautriems žmonėms įkvėpus gali pažeisti plaučius

Steralkonium Cloride – amonio junginys, naudojamas plakų kondicionieriuose ir kremuose. Sukelia alergiją, toksiškas.

Sintetiniai dažai – FDANDC, D AND C. Dauguma sintetinių dažų gali būti kancerogeniniai.

Nagų lake aptinkama medžiaga, kurią draudžiama naudoti kosmetikos gaminių gamyboje – Dibutyl Phthalate. Ši medžiaga daro žalą žmonių reprodukciniams organams.

Kvepia, valo, konservuoja ir nuodija

Skalbimo milteliai

Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis skalbiklį:

pirkti ekoženklu ("Gėlė", "Gulbė", "Mėlynasis angelas", "Vandens lelija") paženklintus miltelius, kurie yra koncentruoti, t.y. juose daugiau aktyviųjų medžiagų, mažiau priedų, ribojami fosforo junginiai – fosfatai ir fosfonatai, nenaudojami alkilfenoletoksilatų grupei priklausancios PAM, muskuso turintys kvapai, EDTA, NTA, kitos medžiagos, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos, naudojamos tik lengvai aplinkoje skylančios PAM, visuomet nurodomas dozavimas, įvertinant ir vandens kietumą.

Renkantis priemonę be šio ženklo, derėtų atkreipti dėmesį, ar gaminyje yra nebūtinų cheminių priedų: dažų, kvapiųjų medžiagų, optinių baliklių. Fosfatų kiekis neturėtų viršyti 5 proc., biologinis skilimas aplinkoje (biodegradacija) – ne mažiau kaip 90 proc.
Priemonės privalumas – didelė koncentracija ir jeigu ji skirta jautriems žmonėms arba vaikams.

Prieš skalbiant verta atidžiai perskaityti rekomendacijas dėl skalbimo priemonės dozavimo. Norint visiškai pašalinti skalbimo priemones iš audinio, jį reikėtų perskalauti ne mažiau kaip 16 kartų. Tad kuo daugiau pridedama skalbiklio, tuo daugiau jo lieka audinyje.

Skalbimo milteliai turi nemažai neigiamų savybių: dulka, sukelia čiaudulį, dirgina kvėpavimo takus, skatina veido ar rankų odos paraudimą, sukelia niežulį, todėl geriau pirkti skystas priemones.

Kosmetika

Venkite produktų, kuriuose yra sintetinių kvapiųjų, dažančiųjų bei antibakterinių medžiagų.

Nepirkite kosmetikos, jeigu nėra informacijos apie jos sudedamasias dalis ar instrukcijos, kaip ją saugiai naudoti. Jeigu ši informacija netelpa ant gaminio, ji privalo būti pridėta atskirai.

Rinkitės kosmetiką ir higienos priemones, pagamintas iš natūralių medžiagų, žolių ekstraktų, naudokite homeopatinius preparatus. Tiesa, "Natūrali" kosmetika nebūtinai reiškia saugi ar iš tikrųjų natūrali. Dažnai gaminiuose, reklamuojamuose kaip "natūralus", "pagaminti iš žolelių", "organines kilmės", tėra tik keletas natūralių komponentų, kurie tiesiog nublanksta, palyginti su produkte esančių sintetinių medžiagų kiekiu.

Pirkite ES pagamintas higienos priemones ir kosmetiką – čia keliami griežtesni reikalavimai sudedamosioms dalims.

Naudokite tik tiek priemones, kiek būtina. Pavyzdžiui, dantų pastoje esantis fluoras apsaugo nuo karieso, tačiau vaikai dažnai ją praryja. Didesni fluoro kiekiai gali būti žalingi.

Džiaukites natūralia savo plaukų spalva (geriau pasirinkite įdomesnę šukuoseną), ypač jeigu laukiatės kūdikio.

Įvairiose šalyse galioja skirtingi reikalavimai ir gali būti draudžiamos skirtingos medžiagos. Pavyzdžiui, ES yra draudžiama kosmetikoje naudoti apie 1000 medžiagų arba jų naudojimas ribojamas, tuo tarpu JAV – tik kelios dešimtys.

Kai kurių gamintojų gaminamų produktų sudėtis skiriasi priklausomai nuo realizavimo rinkos, nors prekės ženklas yra tas pats.

Valymo priemonės

Pirkite ekoženklu ("Gėlė", "Gulbė", "Mėlynasis angelas", "Vandens lelija") paženklintus valiklius, nes juose nėra žmogui ir aplinkai labai pavojingų kancerogeninių, mutageninių, toksiškų reprodukcijai bei patvarių ir organizmuose besikaupiančių medžiagų. Be to, lakiųjų organinių junginių bei odą ir kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų kiekis – ne didesnis kaip 10 proc.

Juose nenaudojami nitritų ir policikliniai muskuso junginiai kaip kvapiosios medžiagos, ribojami fosforo junginiai (langų valikliuose jų išvis negali būti), nenaudojamos alkilfenoletoksilatų grupei priklausančios PAM, EDTA (etilendiamitetraacetatas), NTA (nitriloacetatas), visiškai nesuyrančios amonio druskos, naudojamos tik lengvai gamtoje skylančios PAM, visuomet nurodomas tikslus dozavimas.

Auksinė taisyklė: kuo priemonė veiksmingesnė, tuo atsargiau ją reikia naudoti. Ypač koncentruotos ir agresyvios yra orkaičių ir vamzdynų valymo priemonės. Daugelyje valiklių kaip konservantas naudojamas formaldehidas, kuris smarkiai dirgina akis, gerklę, odą ir plaučius. Manoma, kad jis sukelia vėžį.

Vamzdžių ir unitazų valikliuose paprastai būna ėsdinančių medžiagų. Jos gali stipriai pažeisti odą, sukelti vėmimą, alpimą, pažeisti akis (galima net apakti).

Lakūs organiniai junginiai, naudojami metalinių paviršių valikliuose, gali sukelti trumpalaikius regos sutrikimus, o naudojant ilgesnį laiką, pažeisti nervų sistemą, odą, inkstus.

Renkantis šias priemones, reikia vengti nebūtinų cheminių priedų valikliuose: dažų, kvapiųjų medžiagų, chloro junginių.

Be to, valant būtina mūvėti pirštines ir nepamiršti alternatyvių valymo priemonių – maistinę sodą (ji neutralizuoja rūgštis, sugeria kvapus, valo nešvarumus nepažeidžia paviršiaus, suminkština audinius ir vandenį, o tai padeda pašalinti purvą), actą (stikliniams ir keraminiams paviršiams valyti).

Dezinfekcijai geriausia naudoti boraksą ar izopropilo alkoholį.

Venkite aerozolinių ar birių valiklių – jie labai lengvai įkvepiami.

Oras

Naudokite kuo mažiau prikvėpintų produktų – žvakių, oro gaiviklių ir kitų buitinių priemonių. Rinkitės žvakes iš bičių vaško.

Rinkites gaminius, kuriuose naudojamos natūralios kvapiosios medžiagos, o ne sintetinės.

Venkite smilkalų, ypač mažose, uždarose, blogai vėdinamose patalpose.

Naudokite natūralius kvapų naikiklius, pavyzdžiui, pastatykite indą su soda, actu, mišinį iš natūralių aromatinių sausų lapelių ar žiedlapių.

Užuot griebęsi oro gaiviklio flakono, pavirinkite mėgstamų žolelių ar prieskonių mišinį.

Naudokite natūralius eterinius aliejus, kurie gaunami iš gėlių ar kitų augalų. Užlašinkite porą tokio aliejaus lašelių ant medvilninio audinio ir padėkite norimoje vietoje.

Auksinė taisyklė – švaru ir gaivu – nereiškia prikvėpinta, grynas, švarus oras yra be kvapo.

Kai kurios natūralios kvapiosios medžiagos taip pat gali sudirginti odą ar kvėpavimo takus, pvz., cinamono žievelių, gvazdikėlių, pankolių, bergamočių, medetkų, kmynų, rūtų, verbenų aliejus, citrusinių augalų aliejai ar ekstraktai, civetos.

Būsto apdailos produktai

Naudokite mažai lakiųjų organinių junginių turinčius ar visai jų neturinčius dažus ir lakus. Rinkites dažus su užrašu "VOC–free", "no–VOC", "zero–VOC". Juose nėra tirpiklių, konservantų ir biocidų.

Naudokite vandeniu skiedžiamus dažus (pvz., latekso, akrilo) ar lakus (pvz., poliuretano). Jie yra ne tokie pavojingi kaip aliejiniai dažai (nors juose gali buti įvairių konservantų) ir juos galima nuvalyti muilu ir vandeniu.

Vietoj emalio ir aliejinių dažų naudokite kalkakmenio kalkes ar dažus kazeino pagrindu.
Venkite biocidų turinčių dažų, jeigu jie nėra būtini (ieškokite užrašo "low–biocide", "no–biocide").

Naudokite natūralius dažus, pagamintus iš pieno proteino (kazeino) ir su natūraliu žemės pigmentu, pavyzdžiui, moliu. Jie paprastai yra parduodami miltelių pavidalu ir juos reikia maišyti su vandeniu. Juose nėra konservantų ar biocidų, todėl juos reikia greitai sunaudoti.

Naudokite natūralius aliejus, pavyzdžiui, linų ir kt. Jie gali būti naudojami ir drėgnose patalpose. Tačiau dažnai juose gali būti ir aromatinių sudedamųjų dalių (d–limoneno, terpentino, pušų sakų), kurios jautriems žmonėms gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.

Balinti naudokite kalkių, vandens ir druskos mišinį.

Dažant būtina naudoti asmens apsaugos priemones: pirštines, respiratorius (nenaudokite dulkėms sulaikyti skirtų respiratorių, jie sukoncentruos lakias medžiagas kaip tik ties jūsų nosimi ir burna).

Nedeginkite lakuotos ar dažytos medienos, nes jai degant išsiskirs nuodingos medžiagos.

Šaltinis: BAF

Kauno medicinos universiteto docentė, gydytoja vaikų pulmonologė, alergologė Jolanta Kudzytė:

Aš pati nesu alergiška, galiu rinktis iš didesnio spektro buities priežiūros priemonių. Tačiau nealergiškiems žmonėms, dažnai susiduriantiems su chemija, vieną dieną gali atsirasti alerginis išbėrimas. Todėl perkant skalbimo priemones geriau rinktis tas, kurios neturi dirbtinio kvapo, ryškių spalvų. Sveikiau skalbti vaikams arba jautriems žmonėms skirtais milteliais ar skysčiais.

Vaikų drabužiams, bent jau apatiniams, patarčiau naudoti ūkišką muilą arba drožles. Mamos dejuoja, kad šios priemonės drabužiams teikia ne itin malonų kvapą. Dauguma dėl vaikų alerginių bėrimų besikreipiančių mamų prisipažįsta naudojusios reklamuojamus audinių minkštiklius. Pastarųjų apskritai reikėtų atsisakyti.

Spalva, kvapai ir stulbinamas efektas – šios cheminių priemonių viliojančios savybės iš tikrųjų yra alergijų skatintojos. Tad reikia rinktis, ko atsisakyti, ką pakeisti. Pavyzdžiui, indus galima plauti su soda, kempinę pamuiluoti ūkišku muilu.

Užrašas etiketėje "ekologiškas" – irgi ne panacėja. Alergiškiems žmonėms gali netikti buities priežiūros, prausimosi, kosmetikos priemonės, kurios yra natūralios kilmės, tačiau į sudėtį įeina medus, citrusiniai vaisiai, žolelės.