Šiuos planus jau anksčiau patvirtino Seimas, tačiau siekiant pradėti reorganizacijos procesą reikėjo ir Ministrų kabineto sutikimo.

Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame Teisingumo ministerijos pranešime, šiuo pokyčiu ne tik bus sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, bet ir modernizuota visa bausmių vykdymo sistema: didės personalo darbo užmokestis, daugiau žmogiškųjų išteklių bus skiriama tiesioginiam darbui su nuteistaisiais, efektyvės nuteistųjų resocializacijos procesai.

Numatoma, kad po reorganizacijos dabartinis Kalėjimų departamentas ir šiuo metu jam pavaldūs Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai taps vienu juridiniu asmeniu – Lietuvos kalėjimų tarnyba.

Norime, kad pareigūnai būtų išlaisvinti nuo biurokratinės naštos ir tiesioginiam darbui su nuteistaisiais galėtų skirti daugiau dėmesio, jų atlygis būtų orus.

Pasak teisingumo viceministro Elano Jablonsko, Vyriausybei uždegus žalią šviesą, įkalinimo įstaigų modernizavimas įgaus naują pagreitį, bausmių vykdymo centralizavimas leis optimizuoti bausmių atlikimo įstaigų administraciją, turtą, finansinius išteklius, taip pat žymiai pagerinti nuteistųjų resocializaciją.

Anot jo, į šį procesą įtraukus socialinius partnerius, tai leis sukurti šiuolaikines, modernias įkalinimo vietas, grįstas pozityviais pokyčiais.

„Norime, kad pareigūnai būtų išlaisvinti nuo biurokratinės naštos ir tiesioginiam darbui su nuteistaisiais galėtų skirti daugiau dėmesio, jų atlygis būtų orus, taip pat įgytų naujos kartos profesinio tobulėjimo galimybes, o atliekantieji bausmę siektų keistis ir grįžti į visuomenę bei būtų skatinami už tokias pastangas“, – sakė E. Jablonskas.

Nauja Bausmių vykdymo kodekso redakcija ir kiti su juo susiję įstatymai įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 dienos.

Įgyvendinus institucinę bausmių vykdymo sistemos pertvarką, turėtų sumažėti struktūrinių padalinių ir vadovaujančių pareigybių skaičius.

Lietuvos kalėjimų tarnybos administravimui bus siekiama skirti ne daugiau kaip penktadalį personalo, kai šiuo metu administracines funkcijas atlieka trečdalis sistemos darbuotojų.