Tačiau jos iniciatorius nutylėjo apie savo ryšius su įmone „Lingua intellegens“, anksčiau nesėkmingai siekusia diegti savo plagiato tikrinimo sistemą aukštosiose mokyklose.

„Lingua intellegens“ pagrindinis akcininkas yra Chorstas Klausas. Jis vadovauja kitai įmonei – „Vis major“, kurios vienintelis akcininkas – Eimantas Katkevičius.

O pastarasis vadovauja „Šviesos doktrinai“ ir praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje pristatė platformą, kuria siekiama informuoti studentus apie galimus jų asmens duomenų saugos pažeidimus aukštosiose mokyklose.

Be kita ko, Ch. Klausas ir E. Katkevičius yra artimieji.

„Šviesos doktrinos“ vadovas E. Katkevičius apie savo ryšius su Ch. Klausu ir jo valdoma viešajame pirkime dėl plagiato tikrinimo sistemos diegimo universitetuose siekusia dalyvauti „Lingua intellegens“ renginio metu žurnalistų neinformavo.

Vėliau BNS jis teigė, kad iniciatyva ginti studentus su „Lingua intellegens“ vykdoma veikla nėra susijusi, nors ir patvirtino, kad dalį informacijos jam suteikė minėta įmonė.

Tuo metu Ch. Klausas tvirtina neprašęs imtis E. Katkevičiaus šios iniciatyvos, nors ir sako matantis tame prasmę.

Pasak jo, „Lingua intellegens“ koncentruojasi į kitų šalių rinkas ir nebegalvoja apie buvusį Vilniaus universiteto (VU) viešąjį pirkimą, iš kurio pasitraukė VU atsisakius koreguoti pirkimo sąlygas pagal įmonės rekomendacijas.

Savo ruožtu VU įtarinėjimus dėl studentų duomenų apsaugos galimų pažeidimų atmeta.

Sistema, verta milijono

Šiuo metu Lietuvos aukštosios mokyklos, dirbančios su Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos informacine sistema (eLABa IS), naudoja Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įmonės „Turnitin“ sukurtą rašto darbų plagiato tikrinimo sistemą.

Ši amerikiečių bendrovė pernai gruodį laimėjo viešąjį pirkimą, kurį aukštųjų mokyklų vardu vykdė VU. Pastarasis šią sistemą jau naudoja nuo 2023-iųjų.

Kaip BNS nurodė VU, „Turnitin“ licencijos prenumeratos metinė kaina – apie 320 tūkst. eurų, tad per visą trejų metų sutarties laikotarpį naudojimasis šia sistema atsieis 960 tūkst. eurų.

Pasak universiteto, „Turnitin“ sistema analizuoja teksto struktūrą, stilių ir turinį, taip atskirdama žmogaus parašytus tekstus nuo sukurtų dirbtinio intelekto (DI). Sutapties patikra plačiausiai naudojama studentų kursinių, bakalauro ir magistro darbų originalumui užtikrinti.

Šią paslaugą šalies universitetams siekė teikti ir „Lingua intellegens“. Ji dar pernai surengė meninį performansą už lietuvių kalbos išsaugojimą ir ragino į pirkimo sąlygas įrašyti reikalavimą sistemai atpažinti lietuvių kalbą.

Pasak Ch. Klauso, tuomečio pirkimo sąlygos galimai buvo pritaikytos konkrečiam tiekėjui „Turnitin“.

Tuomet VU kancleris tokią iniciatyvą vadino spaudimu ir pabrėžė, kad amerikietiška sutapties sistema veikia nepriklausomai nuo to, ar tekstas parašytas lietuvių, ar anglų kalba.

Galiausiai sąlyga dėl kalbos nebuvo įtraukta į viešąjį pirkimą, tad „Lingua intellegens“ atsisakė jame dalyvauti.

Dalį informacijos sako gavęs iš „Lingua intellegens“

Praėjusią savaitę spaudos konferenciją Vilniuje surengė „Šviesos doktrinos“ vadovas E. Katkevičius su advokate ir vartotojų organizacijų atstove.

Jie teigė, kad dabartinė aukštųjų mokyklų naudojama sistema laikosi JAV duomenų apsaugos standartų, tad atsiranda grėsmė pažeisti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje galiojančius duomenų apsaugos teisės aktus.

Iniciatyvos dėl studentų duomenų apsaugos autorius sako nematęs reikalo praėjusią savaitę surengtoje konferencijoje nurodyti savo ryšių, tačiau pripažįsta, jog dalį informacijos apie šią situaciją gavo iš „Lingua intellegens“ ir Ch. Klauso.

„Tai yra visiškai atskiros veiklos ir aš nematau, kuo tai yra susiję, – BNS teigė E. Katkevičius. – Ta prasme, aš esu visiškai laisvas žmogus rinktis, kokia veikla užsiimti. Aš matau, kad tas klausimas nejuda, kad universitetai niekaip nereagavo.“

Aš matau, kad tas klausimas nejuda, kad universitetai niekaip nereagavo.

„Dalis informacijos buvo iš draugų, kurie studijuoja, o dalis informacijos, kaip ten visas nutekinimas vyksta ir taip toliau, tai iš jų („Lingua intellegens“ – BNS) gavau“, – aiškino jis.

„Šviesos doktrinos“ vadovas svarstė iniciatyvos imtis drauge su „Lingua intellegens“, tačiau įmonė nebenorėjo viešumo.

Savo ruožtu Ch. Klausas sako, kad nei pats, nei E. Katkevičius nesiekė nuslėpti ryšių. Pasak jo, E. Katkevičius ryšių nenurodė greičiausiai dėl nepatyrimo.

„Galbūt ir galėjo jis tą pasakyti. Net negalvojau, kad čia kažkokia bėda kils, nes iš savo pusės aš nieko neslepiu ir nėra tikslo kažko slėpti. Jam pirma konferencija... Net negaliu pakomentuoti, kodėl jis nepasakė“, – BNS kalbėjo Ch. Klausas.

Pagrindine problema įvardija duomenų saugą

E. Katkevičius per spaudos konferenciją teigė, kad dabartine universitetų naudojama sistema pasinaudojusių Lietuvos studentų duomenys talpinami JAV serveriuose, o tai kelia riziką, kad neapsaugoti asmens duomenys gali tapti lengvai prieinami JAV institucijoms.

„Kadangi pasirašyta sutartis su JAV bendrove, atsiranda grėsmė pažeisti BDAR (Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą – BNS) dėl JAV galiojančių įstatymų. Jie institucijoms leidžia pasiekti bet kurių asmenų asmens duomenis, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar buvimo vietos. O JAV įmonės yra įpareigojamos prašomus duomenis suteikti“, – kalbėjo E. Katkevičius.

Savo ruožtu Vilniaus universitetas įtarinėjimus dėl netinkamo duomenų tvarkymo atmeta.

„Atsižvelgiant į skirtingą duomenų apsaugos reglamentavimą skirtingose rinkose, buvo užtikrinta, kad sistemos naudotojų duomenų tvarkymui būtų taikomi BDAR reikalavimai, laikomasi ES galiojančių duomenų apsaugos standartų“, – išplatintame pranešime teigė VU.

„Studentų pateikiami rašto darbai ir asmens duomenys yra saugūs ir pagrindo nerimauti dėl duomenų saugumo pažeidimų nėra“, – nurodo universitetas.

Vis tik Ch. Klausas akcentuoja, kad šių susitarimų įmonė gali nesilaikyti, jei to pareikalautų JAV institucijos. Jis pabrėžia, kad šią problemą nesunkiai gali išspręsti patys universitetai.

„Ką mes sakome? Gerai, siųskite jūs tuos duomenis (į „Turnitin“ sistemą – BNS), bet išsiųskite taip, kad negalima būtų susieti su konkrečiu žmogumi. Ištrinkite vardą, ištrinkite pavardę, ištrinkite studentų numerius“, – kalbėjo Ch. Klausas.

Jis akcentavo, kad dar prieš pusantrų metų dėl to atkreipė tiek VU, tiek kitų universitetų dėmesį, tačiau reakcijos nesulaukė.

„Nėra tikslas nubausti“

Ch. Kausas tvirtina, kad jo artimojo iniciatyva dėl duomenų apsaugos nėra nei siekis gauti finansinės naudos, nei kerštas už situaciją, susijusią su VU pirkimu.

„Pasidarėm akciją, palaidojom tą lietuvių kalbą. Tai va, čia buvo mūsų atsakas. O dabar tai čia tikrai jokio keršto nėra. Gal kažkas norės taip pavaizduot, kad taip yra, bet tikrai čia jokio keršto nėra. (...) Mes Lietuvoje nenukentėjom. Ta prasme, kiek mes turėjom klientų, tiek ir turim. Greitai plečiamės Europos Sąjungoj, už Europos Sąjungos ribų“, – kalbėjo „Lingua intellegens“ akcininkas.

„Jokio čia dalyko finansinio nėra ir ir nėra tikslas iš tų universitetų kažkokių čia baudų prisiteisti, bet (yra noras – BNS), kad jie tiesiog paimtų ir pagaliau susitvarkytų, nes pusantrų metų turėjo laiko ir pusantrų metų nieko nieko nedarė“, – pridūrė jis.

„Šviesos doktrinos“ vadovas sako jau sulaukęs studentų kreipimųsi dėl galimai pažeistų teisių, tačiau jų skaičiaus neatskleidžia. Jis tvirtina, jog pirmiausia šį klausimą planuojama aptarti su pačiomis aukštosiomis mokyklomis.

„Nėra tikslas kažkaip tai nubaust jas“, – sakė E. Katkevičius.

Iniciatyvos autorius pabrėžė, kad galimas teisinis situacijos sprendimas priklausys nuo to, kaip reaguos universitetai.

Vis tik spaudos konferencijoje jis minėjo, kad maždaug 300 tūkst. studentų dėl neteisėto duomenų naudojimo galėjo patirti apie 450 mln. eurų neturtinę žalą.

Pats Ch. Klausas prieš daugiau nei dešimtmetį sukūrė nacionalinę plagiato aptikimo sistemą „Plag.lt“. Jis siekė bendradarbiauti su Vilniaus universitetu, tačiau šis atsisakė, pavadinęs sistemą įrankiu plagiatui paslėpti.

E. Katkevičiui priklausanti ir Ch. Klauso vadovaujama įmonė taip pat yra sukūrusi dirbtinio intelekto valdomą korektūros, redagavimo ir plagijavimo šalinimo įrankį „txt.guru“.