Planuoja gerokai iš anksto

Kaip pasakoja viena iš vasaros kelionių po Lietuvą iniciatyvos dalyvių kaunietė Diana Kuprijaškinienė, prieš penkiolika metų dvi studijų draugės – Sigita Zubavičiūtė ir Jolita Augūnaitė – prie puodelio kavos besidalydamos įspūdžiais apie savo keliones po užsienio šalis sugalvojo: kodėl užsienis, gal reikia pamėginti pakeliauti po Lietuvą?

Pakvietė į kompaniją dar tris grupiokes, su kuriomis kažkada kartu studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros fakultete, ir penkios šeimos automobiliais Nemuno pakrante, aplankydamos čia stovinčias pilis, keliavo į Rusnę.

Taip gimė vasaros kelionių po Lietuvą iniciatyva, kasmet pritraukianti vis daugiau keliautojų – prisijungė ir dar daugiau grupiokų, ir bendradarbių, ir giminių šeimos.

Iš arčiau: šiųmetės kelionės tikslas – susipažinti su Kauno regionu / D. Kuprijaškinienės asm. archyvo nuotr.

Kelionės programą, pasak Dianos, kasmet sudaro grupės nariai Audronė Tamonytė-Minenok ir Darius Linaburgis. Jų nuomone visi pasitiki, nes jau daugelį metų jų numatyta kelionės programa visiems tinka ir patinka. Organizuoti kelionę jie pradeda prieš 2–3 mėnesius. Gidus organizatoriai samdo vietinius, geriausiai žinančius kraštą, į kurį vykstama, kad išsamiai viską pristatytų, papasakotų to krašto istoriją, parodytų gražiausias ir įdomiausias lankytinas vietas.

15 – tiek automobilių pastaruoju metu sudaro keliautojų koloną.

Nėra blogo oro

Jau penkiolika metų taip: visada sudėliota įdomi programa, nuvykus į vieną ar kitą tašką laukia gidai.

„Išvykę ankstyvą šeštadienio rytą, aplankę numatytus objektus ir vietoves, apsistojame kokioje nors sodyboje, praleidžiame šaunų vakarą. Sekmadienį, jei yra numatyta, dar keliaujame į ekskursiją, o jei ne, – išsiskirstome namo“, – apie įprastą kelionės režimą pasakoja Diana.

Kur keliaus kitais metais, grupė sutaria nakvynės sodyboje vakarą. Keliautojų automobiliai kasmet atitinkamai pažymimi – automobilių puošybos atributiką sugalvoja ir pagamina S.Zubavičiūtė ir Inga Čeplikaitė.

„Visiškai nesvarbu, koks oras. Lyja – mes vis tiek vykstame pagal savo planą ten, kur numatyta, – pasakoja Diana. – Jeigu nespėjame, kaip suplanavome, numatytus objektus vis tiek aplankome, bet kitą kartą. Taip buvo, kai važiavome į šiaurinę Lietuvos dalį – į Mosėdį nuvažiuoti nespėjome, bet po kelerių metų mes jį vis tiek aplankėme.“

Žaismingai: įspūdingą koloną išskiria ir specialiai kelionei kuriami ženklai automobiliams / D. Kuprijaškinienės asm. archyvo nuotr.

Vos vieną kartą, kai vyko iki Mingės kaimo automobiliais, paskui laivu plaukė į Nidą ir grįžo atgal, turėjo nemalonią patirtį – apsistojo stovyklavietėje, kuri gyvenimo sąlygomis, deja, labai nuvylė: lovos buvo šlapios, nameliai – kiauri, poilsiavietės savininkai – labai nemalonūs žmonės. Lankantis Žagarėje naktį lijo kaip iš kibiro, tad visi sukabinti drabužiai kiaurai permirko. Prie Platelių ežero grupė ieškojo maršrute numatytos nuostabios vietos – bičių ūkio „Medaus klėtelė“, tačiau navigacija pavedė, keliautojai pasiklydo, dar užklimpo, tad iki klėtelės nuvyko tik kitos dienos rytą. Tačiau tokie smulkūs nesklandumai keliones padaro tik dar įdomesnes ir įsimintinesnes.

„Pirmaisiais dar ir maisto veždavomės, stovyklavietėje gamindavomės, tačiau dabar išpuikome – maistą stengiamės užsisakyti ten, kur vykstame: degustuojame ir susipažįstame su to regiono virtuve“, – šypsosi pašnekovė.

Atrasti neatrastą

Tarp keliautojų – šeimos iš Kauno, Vilniaus, Biržų, Raseinių, Kėdainių, kitų Lietuvos miestų su įvairaus amžiaus vaikais, augintiniais. Tai puiki atrakcija tiek suaugusiesiems, tiek vaikams, nes visi kasmet susitinka, turi kuo pasidalyti ir ką pamatyti.

Sportiškai: Eugenijus važiuodavo ir taip... / D. Kuprijaškinienės asm. archyvo nuotr.

„Dabar mūsų jau susidaro net penkiolikos automobilių kolona. Kažkuriais metais, kai važiavome į Visaginą ir sustojome nusifotografuoti, net fotoaparatas visų neapėmė“, – sako D.Kuprijaškinienė.

Mes prieš metus žinome, kur keliausime, savo asmeninius planus dėliojamės taip, kad antrasis birželio savaitgalis būtų skirtas vasaros kelionei po Lietuvą.

Bendraminčiai aplankę jau daugybę Lietuvos regionų ir siekia, kad išvykos maršrutas nesikartotų. Keliauta į Rusnę, Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją, Biržų, Užnemunės kraštą, Mingę ir Nidą, Aukštaitijos nacionalinį parką, Akmenę, Vilkaviškį, Skuodą, Rokiškį, Lietuvos apendiksą. Dešimtoji jį kelionė buvo į Vilnių. Šiemet – penkioliktąją išvyką – grupė pažindinosi su Kaunu ir apylinkėmis.

Pačiai Dianai įspūdingiausia buvo kelionė į Dzūkiją – per šio regiono miškus, aplankant rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus tėviškę, į Marcinkonis, klajojant po Čepkelių raistą, susipažįstant su drevine bitininkyste.

Skaniai: kiekvienoje kelionėje keliautojai stengiasi paragauti ir to regiono patiekalų / D. Kuprijaškinienės asm. archyvo nuotr.

Tačiau, anot pašnekovės, kiekviena kelionė turi savo žavesio, savo prieskonio. Net ir tie regionai, kurie iš pirmo žvilgsnio lyg ir nelabai turi kuo pasigirti, pažinus juos iš arčiau tampa labai įdomūs. Tad tokios kelionės – geriausias būdas atrasti Lietuvą.

„Mano manymu, geriau keliauti rečiau, bet kokybiškai, – įsitikinusi pašnekovė. – Matau, kad žmonės vieną savaitgalį kažkur nulekia, kitą – kitur, visi savaitgaliai ir matyti vaizdai susipainioja, tad vėliau galvoja: kur aš čia buvau? Mes prieš metus žinome, kur keliausime, savo asmeninius planus dėliojamės taip, kad antrasis birželio savaitgalis būtų skirtas vasaros kelionei po Lietuvą.“

Ateinančių metų vasaros kelionė jau suplanuota – bendraminčių grupė nusprendė vykti į Telšių rajoną.