„Teisėjų kolegija nutarė nuteistojo Ž.Saladžinsko ir jo gynėjų iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų apeliacinius skundus atmesti“, – paskelbė teisėjas Gytis Večerskas.

Kauno apylinkės teismas Ž.Saladžinską pernai kovą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Taip pat jam skirta 753 eurų bauda ir dvejus metus uždrausta dirbti chirurgu.

Iš Kauno klinikų trims nukentėjusiesiems teismo sprendimu priteista atlyginti 120 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė pats Ž.Saladžinskas, jo advokatai, taip pat Kauno klinikos, kuriose medikas dirba, prašiusios chirurgą išteisinti, o ieškinius spręsti civilinio proceso tvarka.

Bylos duomenimis, 2015 m. chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti, dėl to operacijos metu teko keisti jos planą, paaiškėjus, kad navikas yra ne toje vietoje, kur manyta.

Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

Kauno apygardos teismas palaikė pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad chirurgui keliami aukščiausi profesiniai reikalavimai, be to, medikas turėjo ilgametę darbo patirtį ir turėjo įvertinti padarinius, kurių gali kilti netinkamai atlikus pareigas.

Tačiau, pasak teismo, medikas dėl nerūpestingumo pasitikėjo pirminiais ambulatoriniais tyrimais, kurie nėra iki galo informatyvūs, todėl neišsiaiškino realios situacijos, tiksliai nenustatė naviko vietos, dėl to pasikeitė visas operacijos planas.

Taip pat jau ima trikdyti net menkiausių mediko klaidų netoleravimas, reikalavimas linčo, žmogžudžio etiketės klijavimas, jei ligonis miršta.

Pasak teisėjo, tai lėmė skubėjimą, dėl ko pacientei buvo padaryti sužalojimai.

Šios aplinkybės, teisėjo teigimu, „buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – mirtimi“.

Išklausyti apeliacinės instancijos teismo sprendimo atvyko mirusiosios sūnus. Jis teigė, kad teismo sprendimas tiek jį, tiek kitus artimuosius tenkina.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, bet dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

Protestuodami prieš Kauno apygardos teismo sprendimą užvakar ir vakar daug medikų socialiniame tinkle „Facebook“ savo profilio nuotraukas vėl papuošė rėmeliais su užrašu „Rytoj gali teisti mane“. Tai praėjusių metų sausio akcijos tęsinys. „Šiandien aš esu Žilvinas Saladžinskas, nes nenoriu, kad vieno iš mano dėstytojų ir kolegų garbė būtų sutrypta į purvą, o laisvė apribota kalėjimo grotomis. Daugeliui studentų ir kolegų Profesorius Žilvinas yra išsilavinimo ir profesionalumo pavyzdys. Aš esu su juo šiandien, nes nenoriu pasakyti – buvo. Nepaisant viso artimųjų skausmo, Profesorius nėra žudikas. Jaučiu pyktį ir jį suprantu. Kerštu pavirtęs teisingumas neišgydo skausmo ypač tada, kai norime bausti ne blogį, o klaidą ar nelaimę. Tiesiog visi mes, medikai ir pacientai, esame kare su vėžiu ir kartais neatlaikome jo puolimo, – tuomet rašė gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Auristida Gerliakienė/Feisbuko nuotr.

Palaikymą Ž.Saladžinskui išreiškė ir Lietuvos medikų sąjūdis teigęs, kad komplikacijos yra individuali žmogaus organizmo reakcija į taikomą gydymą: „Net aukščiausio lygio sveikatos priežiūros specialistai, savo srities šviesuliai ir profesionalai, turintys ilgametės pacientų gydymo patirties ir tarptautinės praktikos, nėra ir negali būti 100 proc. tikri, kad, paskyrus atitinkamą gydymą, pacientui nebus komplikacijų.“

Komentarai

Auristida Gerliakienė,

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė

Esame sukrėsti dėl teismo sprendimo. Skaudžiausias nuosprendis – profesoriui atimta teisė operuoti. Sunku suvokti tokio sprendimo motyvą, kai šešerius metus po įvykio jis dirbo, operavo, gelbėjo gyvybes ir sveikatą.

Apmaudu, kad iki šiol visa teisinė sistema numatyta konkrečiose Baudžiamojo kodekso sudėtyse, pagal kurias, kai pacientas miršta ar jam padaroma žala sveikatai, tai nelaikoma medicinine klaida, bet traktuojama kaip pacientui padaryta žala. Gydytojas neatleidžiamas nuo atsakomybės, net jeigu jis mato ir įspėja ligonį dėl neišvengiamų komplikacijų.

Sveikatos sistemoje neugdoma klaidų kultūra, nesistengiama jų šalinti keliant kompetencijas. Medikų kvalifikacijos kėlimo klausimas nesprendžiamas sistemiškai. Bausmės, kad ir kokios jos būtų griežtos, niekaip nepagerins paslaugų kokybės.

Be to, vengiama pripažinti, kad didelė dalis medikų klaidų padaroma būtent dėl sisteminių problemų, kurių visuomenė ir politikai „nepastebi“. Finansavimo, medikų trūkumas, pertekliniai krūviai, nuolatinis akcentavimas taupyti medžiagas, vaistus, tyrimus blogina sveikatos paslaugų kokybę, nulemia medikų klaidas. Tačiau sisteminiai dalykai nekoreguojami, tęsiasi dešimtmečiais, o kaltu pasirenkamas asmuo, tiesiogiai teikiantis paslaugą.

Taip pat jau ima trikdyti net menkiausių mediko klaidų netoleravimas, reikalavimas linčo, žmogžudžio etiketės klijavimas, jei ligonis miršta.

Noriu atkreipti dėmesį, kad toks visuomenės aklumas ir selektyvus požiūris bus žalingas jai pačiai, nes ilgainiui prarasime dalį specialistų, kurie tiesiog emigruos. O moksleiviai, svajoję rinktis mediko profesiją, galimai apsispręs to nedaryti.

Aurelijus Veryga

Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras

Apmėtykite mane kuo norite ir apkaltinkite nepagarba teismams, bet šitas nuosprendis yra apgailėtinas ir trumparegiškas. Kas iš jūsų norėtumėte atsidurti situacijoje, kai dėl baimės padaryti klaidą chirurgas iš viso nesiims kažko daryti? Man dar įdomu, ar dveji metai nepraktikuojant pridės chirurgui kompetencijos?