Lietuva įtikinėja Azerbaidžaną, kad energetiniais klausimais su ES naudinga bendradarbiauti tiesiogiai, stengiantis apeiti Rusiją.

Vakar atvykęs vizito į Baku ir susitikęs su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu Lietuvos vadovas Valdas Adamkus kalbėjosi apie įvairius energetinius projektus, kurie padėtų įveikti žaliavų iš vieno šaltinio tiekimo Rytų Europai problemą.

I.Alijevas užsiminė, kad visai neseniai Baku lankėsi Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris pasiūlė neblogą sandorį: iš Azerbaidžano supirkti visą jo eksportuojamą naftą ir dujas už nemenką kainą. Jeigu taip atsitiktų, Azerbaidžano žaliavos Europą pasiektų tik per Rusiją.

Tačiau I.Alijevas neskuba sutikti su D.Medvedevo siūlymu ir derasi su Turkija, per kurią jau nutiesti arba planuojami keli žaliavų tiekimo kanalai. Pasak V.Adamkaus, Azerbaidžano vadovas pareiškė suprantąs, kad Europai reikėtų užsitikrinti energetinių žaliavų tiekimo alternatyvius šaltinius. Todėl I.Alijevas pasirengęs kalbėtis su ES atstovais dėl tolesnio bendradarbiavimo šiais klausimais.

Lietuvos Prezidentas su kelių kitų valstybių vadovais ir aukštais pareigūnais atvyko į Baku dalyvauti šiandien vyksiančiame aukščiausio lygio susitikime, kuriame bus nagrinėjami energetinio saugumo klausimai. Į I.Alijevo surengtą forumą taip pat atvyko Lenkijos, Ukrainos, Gruzijos, Rumunijos, Turkijos prezidentai, Estijos premjeras, Latvijos vicepremjeras, Bulgarijos, Turkmėnistano ir Kazachstano energetikos ministrai, JAV energetikos sekretorius, ES komisaras energetikos klausimais Andris Piebalgas.
Pastarojo pareigūno atvykimas į Baku susitikimą lietuvių diplomatų suprantamas kaip įrodymas, jog ES pagaliau deramai įvertins bendradarbiavimo su Azerbaidžanu svarbą. Mat iki šiol bendravimo su Baku energetiniais klausimais beveik nebuvo, paliekant šį veiklos lauką Maskvai.

Dėl to diplomatai reiškia susirūpinimą ir nusivylimą. I.Alijevas susitikime su V.Adamkumi taip pat leido suprasti pasigendąs aktyvesnio visos ES institucijų susidomėjimo bendradarbiavimu su žaliavų daug turinčio Kaspijos jūros regionu.

Iš ES, be kita ko, tikimasi, kad ateityje bus paremtas naftotiekio "Odesa–Brodai", kuriuo prie Kaspijos jūros išgaunamas juodasis auksas patektų į Baltijos jūros regioną, apeinant Rusiją, projektas. Bent kol kas Vakarų Europos šalys labiau remia Šiaurės ir Pietų dujotiekių projektus, kuriuos Baltijos ir kai kurios Rytų Europos valstybės vertina kaip pavojų savo energetiniam saugumui.

Baku forumas pratęs Lenkijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje jau vykusius tokio paties pobūdžio renginius.