Ketvirtadienį Seimas priėmė Vidaus tarnybos statuto pataisą, kad „pagal centrinių statutinių įstaigų vadovų susitarimus su tradicinėmis ir kitomis valstybės pripažintomis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis gali būti vykdoma pareigūnų sielovada ir teikiamos su sielovada susijusios paslaugos“.

Numatyta, kad remiantis minėtais susitarimais, bus nustatomos dvasininkų (kapelionų) teisės, pareigos, darbo sąlygos ir kompetencija.

Už projektą balsavo 78 parlamentarai, keturi buvo prieš ir 20 susilaikė.

„Šis įstatymas tikrai reikalingas, nes jis užtikrina vieną iš pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių – asmenų teisę į religijos laisvę“, – sakė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Jos kolega Andrius Navickas tvirtino nemanąs, kad šiuo atveju nereikia mosuoti „žmogaus teisių korta“.

„Šiuo atveju yra elementarus išmintingas valstybės ir religinių bendrijų bendradarbiavimas, jis numatytas ir Konstitucijoje, ir įstatyme, galų gale yra Šventojo Sosto ir Lietuvos sutartis. Ji numato tą bendradarbiavimą ir žinome, kad vidaus reikalų sistemoje tas bendradarbiavimas puikiai vyksta, ir kapelionai atlieka labai svarbų darbą. Neieškokime baubų ten, kur jų nėra“, – kalbėjo jis.

Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas tikino, kad minėta pataisa prieštarauja Konstitucijai ir yra žalinga.

Mes neturime profesionalių psichologų. Psichologų, kurie pasirūpintų pareigūnų stresu, kurį jie patiria gaisrų atveju, susidūrę su nusikaltėliais, ypač per žiaurius įvykius, gelbėjimo operacijas“, – sakė Seimo narys.

„Jau šiandien dirba vienuolika asmenų, kurie yra apmokami iš valstybės biudžeto ir vykdo religinės sielovados paslaugą. Tačiau tuo pačiu metu nei policijoje, nei ugniagesių tarnyboje, nei Kalėjimų departamente, nei kriminalinėje ar kitoje policijoje mes neturime profesionalių psichologų. Psichologų, kurie pasirūpintų pareigūnų stresu, kurį jie patiria gaisrų atveju, susidūrę su nusikaltėliais, ypač per žiaurius įvykius, gelbėjimo operacijas“, – sakė Seimo narys.

„Ir dabar žadame įteisinti teisę samdyti religinius sielovadininkus valstybės tarnyboje. Tai pavojingas precedentas dėl to, kad kiekviena Bažnyčia ar kita religinė bendruomenė, konfesija galės apeliuoti į tai, kad tokios religinės sielovados paslaugos turi būti teikiamos ir ligoninėse, ir slaugos ligoninėse, ir kitose biudžetinėse įstaigose. Po trejų metų turėsime aibę profesinių religinių darbuotojų, apmokamų už valstybės pinigus valstybės tarnyboje“, – teigė S. Gentvilas.

„Valstietis“ Robertas Šarknickas savo ruožtu aiškino, kad reikėtų daugiau finansų skirti kovai su patyčiomis mokyklose, o ne sielovadininkams išlaikyti.

„Ketinimai gal ir gražūs, bet tuo metu, kai dar vaikai patiria patyčias ir trūksta Lietuvoje psichologų, būtų neadekvatu taip elgtis ir taip balsuoti. (...) Mokėti pinigus tiems žmonėms, kur iš esmės nėra problemos... Gal reikia atsisukti į ten, kur dar yra karštos vietos“, – sakė jis.

Sielovados paslaugų įteisinimą Vidaus tarnybos statute inicijavo Vidaus reikalų ministerija.

Ministras Eimutis Misiūnas yra sakęs, kad šiuo metu ir policija, ir ugniagesiai, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba kapelionus turi. Anot jo, statuto pataisa, tėra situacijos įteisinimas.

2017 metais Vidaus reikalų ministerija perėmė Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčią sostinės senamiestyje.