Premjero Andriaus Kubiliaus išreklamuotą Nacionalinį susitarimą peikia ne tik jo nepasirašę dalis socialinių partnerių ir opozicija, bet netgi valdančiosios koalicijos ir jo vadovaujamos partijos atstovai.
Niekam tikę popierėliai
Premjeras ir jo komanda pastarosiomis savaitėmis ypač smarkiai reklamavo Nacionalinį susitarimą, tvirtino, kad tai veiksmų planas ieškant išeities iš sunkmečio.
Trečiadienį Vyriausybėje Nacionalinis susitarimas buvo pasirašomas itin patetiškai. Ministro pirmininko tarnybos darbuotojai ir dalis ministrų buvo atitraukti nuo savo darbų ir suvaryti į Vyriausybės posėdžių salę, kur vyko pasirašymo ceremonija.
Dalis socialinių partnerių, su kuriais derėjosi premjeras ir jo kancleris Deividas Matulionis, nesutiko pasirašyti Nacionalinio susitarimo. Taip pareikštas nepritarimas daliai jame išdėstytų nuostatų, pirmiausia dėl įmokų į "Sodrą" padidinimo 2 proc. ir kardinalaus pensijų, socialinių išmokų mažinimo.
Seimo opozicija Nacionalinį susitarimą iškart pavadino Vyriausybės vadovo viešųjų ryšių akcija. Kadenciją baigęs prezidentas ir ekspremjeras Algirdas Brazauskas Nacionalinį susitarimą pavadino popierėliu.
Su tuo sutiko ir opozicinės Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, kurį valdantieji bando prisikviesti bendradarbiauti. V.Uspaskichas pareiškė, kad per 20 metų prisikaupė apie 70 analogiškų dokumentų: susitarimų, strategijų, koncepcijų ir panašių. Darbo partijos lyderis netgi stačiokiškai pridūrė, kad tokia krūva popierių labai tiktų tualete.
Neslepia skepticizmo
A.Kubiliaus partneriai valdančiojoje koalicijoje irgi nelabai supranta, kam reikalingas Nacionalinis susitarimas, kodėl jis taip vadinamas, jeigu šio dokumento nepasirašė ne tik visos svarbiausios šalies politinės jėgos, bet ir dalis socialinių partnerių.
"Buvau iškėlęs tokią idėją, kad dėl tokio dokumento turėtų tartis ne tik premjeras su socialiniais partneriais, bet ir visos Seime atstovaujamos partijos, bent jau valdančiosios, nes nuo jų pirmiausia priklausys, ar kai kurie tame susitarime įrašyti punktai bus įgyvendinti", – pabrėžė valdančiojo Liberalų sąjūdžio pirmininkas, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Ministras leido suprasti, kad premjeras panoro pats tartis su socialiniais partneriais ir pats su jais pasirašinėti susitarimą, eliminuoti kitas valdančiąsias partijas.
"Nenoriu šiuo atveju kaip nors griežtai ar nediplomatiškai komentuoti, bet esu tikras, kad dalį Nacionaliniame susitarime įrašytų punktų bus labai sunku įgyvendinti, tikriausiai net neįmanoma", – pabrėžė E.Masiulis.
Stengėsi rasti pliusų
Liberalų sąjūdis, kaip ir kiti valdančiosios koalicijos partneriai, pasisako griežtai prieš "Sodros" įmokų didinimą. Todėl šis į susitarimą įrašytas svarbus punktas vargu ar bus įgyvendintas.
Tai patvirtino ir kitos valdančiosios partijos – Liberalų ir centro sąjungos – vicepirmininkas, sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas. "Esame ne kartą sakę, kad ši nuostata dėl "Sodros" įmokų didinimo mūsų netenkina", – tvirtino jis.
Kita vertus, Nacionaliniame susitarime A.Čaplikas įžvelgė ir daug priimtinų idėjų. "Yra nemažai nuostatų, kurioms pritartume. Tačiau taip jau buvo nuspręsta: premjeras ir jo kancleris derasi su socialiniais partneriais, jis Vyriausybės vardu ir pasirašo susitarimą. Kiti koalicijos partneriai nedalyvauja, – sakė liberalcentristas ir pridūrė: – Kad ir kaip būtų, tai pozityvus veiksmas, nors gal šiek tiek ir deklaratyvus."
Neremia net savi
A.Kubiliaus vadovaujamoje Tėvynės sąjungoje-Lietuvos krikščionyse demokratuose (TS-LKD) irgi yra nepritariančių kai kurioms Nacionalinio susitarimo nuostatoms.
Kad būtų didinamos "Sodros" įmokos, priešinasi netgi artimiausi premjero bendražygiai. Seimo pirmininkė, viena iš TS-LKD lyderių Irena Degutienė itin skeptiškai įvertino šį pasiūlymą. "Niekada to neslėpiau, nes manau, kad daroma žala", – prieš kelias dienas yra sakiusi I.Degutienė.
Pirmas bandymas žlugo
Tai jau ne pirmas A.Kubiliaus bandymas sutelkti politinių ar visuomeninių procesų dalyvius. 2002 m. būdamas opozicijoje jis irgi inicijavo Nacionalinio susitarimo pasirašymą.
Dvidešimtyje susitarimo puslapių išdėstyti ir konkretizuoti prioritetai, turintys garantuoti stabilią Lietuvos raidą. Tai žinių ekonomikos, taip pat mokslo ir studijų plėtra, valstybės valdymo reforma, socialinės ir skurdo įveikimo politikos vykdymas, konkurencingo žemės ūkio sukūrimas. Dokumente numatyti konkretūs būdai ir žingsniai, kaip šiuos prioritetus įgyvendinti. Pavyzdžiui, buvo numatyta plėsti žinių ekonomiką, skatinti mokslinius tyrimus ir gamybą biotechnologijos, farmacijos, telekomunikacijų, lazerinės technologijos srityse. Deklaruotas ir siekis pritraukti stambias tarptautines bendroves investuoti Lietuvoje, statyti savo gamyklas ar plėsti tyrimus.
Dokumente keltas tikslas iki 2015 m. pasiekti, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto dalis vienam gyventojui pasiektų ES vidurkį.
Susitarimą pasirašė dešimties didžiausių politinių partijų atstovai, įskaitant tuomet valdžioje buvusius socialdemokratus ir socialliberalus. Be to, pasirašė keturiolikos įvairias visuomenes grupes vienijančių organizacijų atstovai, tarp jų – Pramonininkų konfederacija, profesinės sąjungos, Rektorių konferencija ir Žemės ūkio rūmai.
Žadėta, kad po ketverių metų Nacionalinis susitarimas bus peržiūrėtas, atsižvelgiant į naujas realijas. Iki to laiko stebėti, kaip įgyvendinamas susitarimas, turėjo specialus komitetas, kuris kasmet turėjo pateikti išsamią išvadą, ar vadovaujamasi dokumentu.
Tačiau jau kitą dieną po 2002-ųjų, kai buvo pasirašytas Nacionalinis susitarimas, apie jį buvo pamiršta ir iki šiol nebeprisiminta.
Naujausi komentarai