"Martyno diena buvo labai didelė šventė, o ypač pajūriui. Tai buvo duoklių atidavimo karaliui ir bažnyčiai paskutinio termino diena. Šią diena taip pat buvo atsiskaitoma su amatininkais. Klaipėdos krašte šią dieną buvo renkami seniūnai", – tikino etnologas Libertas Klimka.

Po šv. Martyno prasidėjęs laikas vadintas priešžiemiu. Tai buvusi mokslo metų pradžią skelbianti diena.

"Juk buvo sakoma, kad šv. Jurgis tvartus atidaro, o šv. Martynas uždaro. Diena buvo ypatinga, todėl ir patiekalas buvo neeilinis – kepta žąsis. Iš žąsies krūtinkaulio buvo galima spėti, kokia bus žiema. Jeigu kaulas iš pradžių persišviečia grynas, baltas, o į galą – nešvarus, tai žiemos pradžia bus šalta, o pabaiga – nešalta. Ir atvirkščiai, jei prie galo visai persišviečia, tada reikia laukti, kad ir žiemos pabaiga bus šalta", – liaudiškus orų spėjimus aiškino etnologas.

Gamtos mokslų daktaras etnologas L.Klimka tikino, jog senovėje manyta, jei sniegas tris dienas laikosi, po mėnesio ateis žiema.

Tradiciniame kalendoriuje šv. Martyno diena buvo paskutinė rudens šventė. Buvo sakoma, kad po šv. Martyno tik velniai laužo vantas. Taip norėta pasakyti, kad be lapų likusias medžių šakas blaško tik vėjas. Šis posakis reiškė ir pašiepimą tiems, kurie laiku neatliko darbo.