Kažkur šešėlyje

"Yra turizmo grandinė: transportas, apgyvendinimo, maitinimo ir gidų paslaugos. Gidai Lietuvoje yra išties intelektuali bendruomenė, bet finansiniu požiūriu mes esame, galima sakyti, tik 400 pavienių asmenų organizacija. O šalia sėdi viešbučių ir restoranų direktoriai, turintys didelę finansinę įtaką. Mes liekame lyg ir nepastebėti", – požiūrį dėsto L.Daubaras.

Kartais gidai pasaulyje yra vadinami savo šalių ambasadoriais. "Manau, kad tai yra gana tikslus pavadinimas. Šioje turizmo grandinėje esame svarbūs, nes reprezentuojame užsieniečiams savo šalį. Taip pat manau, kad neturime tokios įtakos, kokios esame verti. Juk ir Tarptautinė gido diena, kuri švenčiama vasario 21-ąją, ne šiaip sau egzistuoja", – neabejoja pašnekovas.

Lietuvos turizmo departamentas kasmet skelbia įvairias nominacijas, pavyzdžiui, geriausio viešbučio ar kaimo turizmo lyderio. Pasak L.Daubaro, jau trejus metus geriausio gido nominacijos nėra.

"Turistų per metus padaugėja 8 proc. – Lietuvos ekonomikos mastais tai yra tikrai didelis skaičius. Šis nuopelnas yra ne tik turizmo departamento, bet ir visų, kurie priklauso turizmo grandinei – restoranų, kurie skaniai maitina, viešbučių, kurie geras apgyvendinimo paslaugas suteikia, ir gidų, kurie įdomiai pasakoja apie Lietuvą. Mes tiesiog norime jaustis visateisiais šios grandinės nariais", – sako šalies Gidų sąjungos lyderis.

Noras bendrauti

Šiandien gyvename technologijų amžiuje ir milžiniškas informacijos srautas leidžia kiekvienam individualiai ir nevaržomai pažinti pasaulį, tačiau L.Daubaras pasiruošęs įtikinti, kad gidų paslaugos reikalingos ir dabar.

"Pirmiausia, labai daugėja pagyvenusių turistų, kurie ne visada gerai išmano informacines technologijas, todėl mes ir reikalingi. Antra, žmonėms reikia bendravimo. Taip, šiandien galima naudotis žemėlapiais tiesiog savo telefone. Bet juk lygiai tas pats buvo ir prieš 30 metų – kai nebuvo interneto, buvo popierinis žemėlapis. Tai yra tik technikos pasikeitimas, bet principas – tas pats. Ir tada reikėjo gidų, ir dabar reikia."

Gidas reikalingas kaip pašnekovas. Jis kaip vietinis draugas, kuris daug daugiau žino, tačiau nenori išmokyti datų ir vėliau egzaminuoti.

L.Daubaras tikina, kad, užsidėjus ausines ir klausant audiogido arba paprasčiausiai einant su žemėlapiu, suteikiama tik vienpusė informacija. "Žmonės to nelabai mėgsta, visada reikia diskusijos. Gidas tam puikiai tinka – jo galima bet ko klausti. Be to, pastebėjau, kad žmonės patys nori išsipasakoti. Jei pamato kokį nors pastatą, dažnai lygina su tuo, kas yra jų šalyse, ir patys pasakoja apie tai. Gidas reikalingas kaip pašnekovas. Jis – kaip vietinis draugas, kuris daug daugiau žino, tačiau nepretenduoja išmokyti datų ir vėliau egzaminuoti", – aiškina L.Daubaras.

Praktika rodo, kad gido profesija ir labai išsivysčiusiose šalyse neišnyko, todėl, Lietuvos gidų sąjungos vadovo manymu, ši profesija ir neišnyks. "Na, taip, Japonija užsibrėžė, kad iki 2020 m. daugelio viešbučių registratūrose dirbs robotai, bet nemanau, kad robotai pakeis gidus", – svarsto jis.

Gąsdina kiaulės ausys

L.Daubaras sutinka su idėja, kad nuobodūs gidai šiandien nereikalingi. "Stengiamės prisitaikyti prie turistų poreikių ir aktualizuoti savo žinias. Tai kas, kad labai gerai žinai Kauno istoriją nuo XIV a., bet negali atsakyti į turistų klausimus, kokios šiandien yra stambiausios Kaune veikiančios pramonės įmonės arba kokių partijų atstovai sudaro miesto tarybą. Turi nuolatos sekti naujienas", – sako pašnekovas.

Gidai tobulinasi ir įvairiuose mokymuose, mat žmonės klausia įvairių dalykų, kurie nėra susiję nei su geografija, nei su istorija. Pasak L.Daubaro, šiuo metu itin populiarus yra kulinarinis turizmas.

"Turistai domisi, kokius patiekalus lietuviai mėgsta, iš kur jie yra atkeliavę, jie nori paragauti vietinių patiekalų. Vakariečiai labai išsigąsta tokio dalyko kaip rūkytos kiaulės ausys. Jie jaučiasi tarsi padarę žygdarbį, jei bent gabaliuką paragauja. Aš bandau paaiškinti, kad lietuviai anksčiau sunaudodavo visą kiaulę – net ir jos šerius bei ausis. Šiandien mes juk diskutuojame apie darnų vystymą, o tai ypač svarbu turizmo srityje, kur, kalbant apie maitinimą viešbučiuose, daugybė maisto yra išmetama. Prieš kelis šimtus metų lietuviams nereikėjo aiškinti apie darnų vystymą. Štai tokie dalykai labai įdomūs vakariečiams", –  dalijasi gidas.

"Žmonės nenori keliauti per pusę pasaulio ir pamatyti tokius pačius globalizacijos pilnus miestus, iš kurių atkeliavo. Stengiamės parodyti tai, ką turime kitokio. Datos ar žymių rašytojų ir politikų pavardės jiems nieko nesako. Reikia suprasti, ko nori turistai. Dar geriau, jei sugebi pasakojimą susieti su tos šalies, iš kurios atvyko turistai, istorija. Čia reikia universalaus universitetinio išsilavinimo, atminties, reakcijos", – priduria L.Daubaras.

Naujos idėjos

Ar visi Lietuvos gidai pajėgūs prisitaikyti prie tokių pokyčių? Anaiptol. Išties ne visi gali pasakoti kitaip nei įprastu monologu. Tačiau, L.Daubaro matymu, tikrai yra ir puikių gidų, kurie turi gerų idėjų. "Pavyzdžiui, Vilniuje yra toks šaunus vyrukas, kuris pradėjo rengti ekskursijas apie Vilniaus rajonus – Naująją Vilnią, Naujininkus, kur, atrodo, nieko, be bendrabučių, daugiau ir nepamatysi. Jis pasakoja apie gamyklas, kurios ten buvo prieš 30 metų, ką ten gamino. Vilniečiams tikrai yra labai įdomu."

Lietuvoje įsitvirtina ir gamtinis turizmas, kuriuo siekiama parodyti, kokia įdomi mūsų gamta. "Mes turime neblogą bazę tokiam turizmui – yra saugomos teritorijos, pristatyta galybė apžvalgos bokštų, iš kurių gidai sėkmingai gali darbuotis ir pasakoti apie iš aukštai regimus miškus ar ežerus, kaip jie yra susiformavę ir kodėl. Kokias salotas ar šaknis pavasarį radęs vidury miško gali imti ir valgyti? Didelė dalis žmonių to nežino. O juk miesto gyventojų procentas nuolatos auga, jauni žmonės nuo gamtos vis tolsta, todėl reikia sugebėti juos sudominti", –  pasakoja L.Daubaras.

Gidų sąjungos vadovas sako, kad būtent Kaune pastaruoju metu fiksuojami nemaži japonų srautai. Juos čia traukia kadaise nuostabių darbų padariusio Japonijos vicekonsulo Chiune's Sugiharos atminimas. "Tačiau 2017 m. į Kauną plūdo ne įprastos turistų, bet tikslinės grupės: žurnalistai, tinklaraštininkai, vadinamieji influenceriai, ambasadoriai, kurie yra atsakingi už ekonominius ryšius", – tendencijas pastebi L.Daubaras.