Rengdamasi skelbti Nepriklausomybę 1990-ųjų metų kovo 11-ąją tuometinė Aukščiausiosios Tarybos vadovybė "įžvalgiai ir taktiškai protingai" rengė teisinius dokumentus, tačiau prastai pasiruošė apie informuoti pasaulį, teigė įvykius stebėjęs Švedijos diplomatas.

"Įstatymai, kreipimaisi ir kiti dokumentai, kurių dėka Lietuvos statuso tarptautinėje teisėje metamorfozė artėja prie išsipildymo, surašyti įžvalgiai ir taktiškai protingai. Viskas vykta laikantis įstatymų, lietuviai saugosi, kad proceso metu savo kritikams nepaliktų nė menkiausio plyšelio", - rašome dokumente, kurį 1990 metų kovo 15 dieną parengė Švedijos generalinis konsulas tuometiniame Leningrade Dagas Sebastianas Ahlanderis.

Švedijos diplomato vertinimu, dokumentai buvo tuometinio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio stiprybė.

"Kaip tik tai, regis, ir yra Landsbergio stiprybė: akivaizdu, kad jis asmeniškai pasvėrė ir iki smulkmenų nušlifavo kiekvieną iki šiol priimtų dokumentų eilutę. Kartą pats mačiau, kaip jis nepaprastai greitai įsigilino į jam iki tol nematytą tekstą ir tuojau nurodė jo silpnąsias vietas", - rašoma diplomatinėje ataskaitoje.

Švedų diplomatas dokumente atkreipė dėmesį, kad tuometiniai lyderiai V.Landsbergis ir Algirdas Brazauskas buvo didžiausi kontrastai.

"Landsbergis - tai tas mažas, kiek susikūprinęs nestipraus balso iš lėto kalbantis žmogus, kuris raityta rašysena kilnodamas kablelius ir šalutinius sakinius kuria istoriją. Didesnio kontrasto Brazauskui nė būti negalėtų. Brazauskas - pagarbą keliančios povyzos, ne itin rafinuotas, visa galva aukštesnis ir ne vienu kilogramu sunkesnis raudonskruostis stipruolis", - apibūdino D.S.Ahlanderis.

Ataskaitoje diplomatas negailėjo kritikos tuometinei Aukščiausiosios Tarybos vadovybei dėl norų ir gebėjimų informuoti pasaulį.

"Nors konstituciniai žingsniai, kaip jau minėta, buvo gerai suplanuoti, kalbant apie norą ir gebėjimą informuoti pasaulį, reikalų būta stebėtinai prastų", - rašoma ataskaitoje.

Generalinis konsulas atkreipė dėmesį, kad kovo 12-ąją Maskvoje prasidėjus neeiliniam Sovietų Sąjungos liaudies deputatų kongresui, didžioji dalis pasaulio spaudos korespondentų Sovietų Sąjungai, regis, vietoj Vilniaus pasirinko Maskvą, o dėmesys įvykiams Vilniuje buvo kur kas mažesnis nei Lietuvos komunistų partijos atsiskyrimo nuo Sovietų Komunistų partijos kongresui 1989 metų gruodį.

Diplomatas atkreipė dėmesį, kad svarbūs tekstai nebuvo išversti į anglų kalbą, o tų, kurie buvo, vertimai buvo netikslūs. Anot jo, net ir tekstų rusų kalba nebuvo lengva gauti.

"Normalu būtų buvę, jei parlamentas savo iniciatyva šiuos istorinius dokumentus būtų faksu išsiuntinėjęs pasaulio vyriausybėms. O dabar pats vos tesugebėjau juos gauti", - rašė D.S.Ahlanderis.

Švedijos užsienio reikalų ministerija šį mėnesį pradėjo skelbti iki tol buvusius įslaptintus dokumentus apie Sovietų Sąjungos žlugimą ir Baltijos šalių laisvės siekį.