Vaikai neišlaiko egzaminų, gauna prastus pažymius. Kritiška situacija – tiksliuosiuose moksluose, o normaliai skaityti nemoka trys iš dešimties penkiolikmečių.
Mokyklų vadovai sako – problemų daug. Ir ne tik mokytojų trūksta.
„Gilintis daugiau į tam tikras temas, eiti išmokti šiam amžiui reikalingų kompetencijų, užtikrinti pakankamą mokytojų kiekį ir skaičių, kad būtų galima rinktis vadovui ir konkurencija būtų į šitą poziciją. Taip pat ir ateinantys žmonės jaustų tą tokį momentą, kad aš einu į visuomenėje vertinamą darbą ir kad netrūktų mokinių“, – sakė Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis.
Tad naujai susikūrusi organizacija, burianti mokyklų vadovų bendruomenę, siūlo dešimties žingsnių programa viską keisti.
Ji apimtų tris sritis: kokybiškas ugdymo programas, profesionalią mokyklų veiklą ir motyvuotus mokytojus.
Kaip to pasiekti? Mažinti ugdymo programų apimtį ir daugiau dėmesio skirti gyliui.
Aiškiau apibrėžti, ką mokinys turi išmokti, o vertinimas būtų visur vienodas.
Daugiau dėmesio skirti individualiai mokinio pažangai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Jeigu šiandien skristume iš Vilniaus į Niujorką ir lėktuvo nosį pakreiptume vienu laipsniu ne į tą pusę, greičiausiai nusileistume vandenyne. Jeigu nestebime kiekvieno vaiko, turime tokį patį rezultatą ir, kai pamatome rezultatus, tai jau būna per vėlu kažką keisti“, – aiškino „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė.
Netrūksta problemų ir tarp gabių mokinių. Jie ne visada gauna galimybę mokytis giliau ir pasiekti daugiau. Tad norima jiems suteikti papildomas prieigas prie vertingos medžiagos, pavyzdžiui, universiteto.
„Šiandien tikėtis, kad kiekviena mokykla arba kiekvienas mokytojas sudarys atskirą programą kiekvienam vaikui, kuris siekia aukštesnių pasiekimų, yra sudėtinga. Dėl to manome, kad toks kažkoks nacionalinio produkto turėjimas galėtų padėti kiekvienam vaikui suteikti prieigą prie reikalingos medžiagos“, – teigė L. Tilvytė.
Kiekvienais metais piktinamasi egzaminais – nuo užduočių neatitikimo programai iki vis pasitaikančių klaidų.
„Metai iš metų mes matom, na, jeigu taip galim pasakyt, skandalus egzaminų sesijos metu, pradedant, sakykim, tom paprastom ir redagavimo klaidom, apie netinkamas užduotis ir taip toliau“, – sakė Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Tad norima steigti atskirą instituciją, kurią sudarytų nesikeičiančios komisijos, kurios rūpintųsi egzaminų turiniu.
„Kaskart tuos visus dalykus daro vis kiti žmonės, dėl to sunku mokytis iš klaidų ir dėl to kaskart egzaminų sesiją pasitinkame su nerimu, nežinodami, ar tai atitiks ugdymo programas, nežinodami, ar tas egzaminas bus sudarytas taip, kad atlieptų tai, kas buvo pažadėta“, – pabrėžė L. Tilvytė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šioms mintims pritaria. Žada sukurti komandą, kuri bendrai bent penkerius metus ruoštų egzaminų užduotis.
Tarp siūlymų – pereiti prie kitokios ugdymo struktūros.
Pradinį ugdymą pratęsti nuo 4 iki 6 metų, pagrindinį ugdymą baigti 9-oje, o ne 10-oje klasėje, o vidurinį ugdymą pailginti iki trejų metų ir organizuoti 10–12, o ne 11–12 klasėse. Dabartinė sistema, kuri veikia Lietuvoje, yra tik Turkmėnistane ir Omane.
„Vaikui, kai jis ilgesnį laiką yra jam pažįstamoje aplinkoje, geriau išsivysto reikalingi gebėjimai, kurie yra po to reikalingi vystant žinias“, – aiškino L. Tilvytė.
O kaip pritraukti mokytojų? Siūloma, kad dalį darbo laiko jau esantys pedagogai turėtų skirti mentorystei.
O mokytojų karjera ir alga būtų siejama ne su išdirbtu laiku, o su profesiniu augimu, pasiektais rezultatais.
Fabijoniškių gimnazijos direktorius siūlymą vertina palankiai, sako, kad mokytojams papildomo krūvio dėl to nebūtų.
„Kai mokytojas pradirba dvidešimt, trisdešimt metų savo darbo vietoje, jis nori tam tikros profesinės augties. Jeigu mokytojas jos nori, tada jis eina mentoriauti“, – sakė L. Janulionis.
Tačiau naujoms pateiktoms švietimo reformoms kliuvo ir kritikos.
„Vienas iš pagrindinių klausimų – kaip mes užtikrinsime tą kelrodžio judėjimą į priekį, ar tai bus ilgas, tęstinis darbas? Ir antras klausimas – finansavimas, nes idėjos yra geros, bet jos tikrai pareikalaus ne vieno šimto milijonų eurų“, – teigė E. Milešinas.
Ministerija sako, kad dabar šiems planams finansavimo nėra, nes biudžetas jau suplanuotas. Bet kalba apie ateitį.
„Nuo 2028 metų bus planuojamas naujas biudžetas, kuriame gali atsirasti tos lėšos. Be to, prisidės naujas Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo laikotarpis ir tokiom reformom, bandymams galima surasti lėšų“, – sakė ŠMSM viceministras Jonas Petkevičius.
Kadangi finansavimo dabar nėra, sunku pasakyti, kada tokie planai galėtų išvysti dienos šviesą.
(be temos)