Prašymų daugėja
Evelina Turkienė neseniai pradėjo tarnybą Danijos Karalystės gynybos ministerijoje. Šioje šalyje ji gyvena jau trylika metų, bet yra Lietuvos Respublikos pilietė, Danijos pilietybės neturi. Tačiau, pasakoja ji, dėl to darbe neturi jokių apribojimų. Jos pareigos civilinės, vietinių pirkimų skyriuje, bet, norint įsidarbinti, jai reikėjo gauti Lietuvos Vyriausybės leidimą.
Pagal Lietuvos pilietybės įstatymą, jeigu mūsų šalies pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje (į tai įeina ir karo ar kitokia statutinė tarnyba) neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, jis pilietybės netenka. 2007 m. rugsėjį Vyriausybė patvirtino tvarką, kaip nagrinėti mūsų šalies piliečių prašymus leisti tarnauti kitos valstybės tarnyboje.
Kaip „Kauno dieną“ informavo Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas, per pastaruosius penkiolika metų, kai įsigaliojo ši tvarka, Lietuvos Vyriausybė išdavė 30 leidimų tarnauti kitos valstybės tarnyboje. Absoliuti jų dauguma – tarnauti kitos šalies kariuomenėje, leidimo dirbti kitos valstybės institucijose prašė tik keli asmenys. Tarp gavusiųjų šiuos leidimus – trys moterys.
„Nuo 2021 m. besikreipiančiųjų dėl leidimo išdavimo skaičiai pradėjo didėti: 2021 m. išduoti devyni, pernai – septyni, šiais metais – šeši. Ankstesniais metais VRM gaudavo vos vieną du prašymus per metus“, – atkreipia dėmesį VRM atstovas.
Pirmenybė: pasak L. Kasčiūno, prioritetas – kad mūsų piliečiai karinę tarnybą atliktų Lietuvoje. Yra galimybė tai daryti svetur, bet turime ir saugiklį įsivertinti, ar tai jau veikia mūsų gynybinį potencialą. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
Viskas užtrunka
E. Turkienė pasakoja, kad procedūra gauti leidimą nebuvo sudėtinga, tik reikėjo atrasti asmenį, kuris galėtų suteikti visą informaciją. Kai tokį rado, prie telefono praleido apie valandą, ir tapo aišku, kokius dokumentus reikia išsiųsti. Pagal minėtą 2007 m. Vyriausybės nutarimą prašyme turi būti nurodyta, kokios valstybės ir kokioje tarnyboje prašoma leidimo tarnauti, pateikta informacija, ar toms pareigoms eiti reikalaujama turėti tos valstybės pilietybę ar tik duoti jai priesaiką. Jei reikalaujama turėti tos valstybės pilietybę, reikia pateikti informaciją, ar Lietuvos pilietis ją turi (jeigu taip, kada įgijo) ar tik ketina įgyti.
Kartu su prašymu reikia pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (jeigu prašymas pateikiamas netiesiogiai – notaro patvirtintą kopiją), jei asmuo turi kitos valstybės pilietybę, ir tai patvirtinantį dokumentą, taip pat gyvenimo aprašymą ir funkcijų, kurias turės atlikti, aprašymą.
Kiekvienas atvejis nagrinėjamas atskirai derinant su atsakingomis institucijomis. Gavusi prašymą, VRM išsiunčia paklausimus Policijos departamentui prie VRM, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybės saugumo departamentui, prašydama įvertinti rizikos veiksnius, pavojus ar grėsmes, kurie galėtų kilti, jeigu Lietuvos pilietis būtų priimtas į pareigas kitos valstybės tarnyboje.
Jeigu pareigoms reikalaujama turėti kitos valstybės pilietybę ir kyla pagrįstų abejonių, kad ją įgijęs prašymą pateikęs Lietuvos pilietis pagal Pilietybės įstatymą turėtų netekti Lietuvos pilietybės, išsiunčiamas paklausimas ir Migracijos departamentui. Jei šis pateikia nuomonę, kad Lietuvos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, turėtų netekti Lietuvos pilietybės, prašymo nagrinėjimas nutraukiamas.
Gavusi visų minėtų institucijų vertinimą, VRM parengia Vyriausybei rekomendacinę išvadą, o ši priima nutarimą leisti ar neleisti piliečiui tarnauti kitos valstybės tarnyboje.
„Atsakymo teko laukti apie pusantro mėnesio, tačiau buvau iš anksto informuota, kad reikės luktelti, kol popieriai „suvaikščios“ per visas įstaigas ir institucijas“, – pasakoja Danijos gynybos ministerijoje dirbanti E. Turkienė.
VRM atstovas M. Bajarūnas pripažįsta, kad procesas paprastai trunka apie vieną du mėnesius. Būna atvejų, kai patys asmenys, sužinoję, kokius dokumentus reikės pateikti ir kiek tai truks, persigalvoja. Yra pasitaikę, kad paaiškėdavo, jog būsimam darbui netaikomas reikalavimas duoti priesaiką kitai valstybei ir nereikalaujama įgyti tos valstybės pilietybę, todėl Lietuvos Vyriausybės leidimo tarnauti kitos valstybės tarnyboje asmeniui gauti nereikia.
Pasak M. Bajarūno, gana dažni ir atvejai, kai paaiškėja, kad asmenys dar nėra išsprendę daugybinės pilietybės klausimo, todėl tik kai Migracijos departamentas priima atitinkamą sprendimą, gali būti sprendžiamas ir klausimas dėl leidimo tarnauti kitos valstybės tarnyboje išdavimo.
Kryptis: „Prašymų leisti tarnauti nedraugiškose Lietuvai šalyse nebuvo“, – pabrėžia M. Bajarūnas. / M. Bajarūno asmeninio archyvo nuotr.
Daugiausia – Danijoje
Lietuvos Vyriausybė yra išdavusi leidimų tarnauti kariuomenėje JAV, Belgijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Graikijoje, Izraelyje, Prancūzijos užsieniečių legione, o daugiausia – dvylika – Danijos Karalystės kariuomenėje, po penkis – Jungtinės Karalystės ir Airijos ginkluotosiose pajėgose. Tai, kad daugiausia tarp besikreipusiųjų leidimo tarnauti svetur – iš Danijos, taip pat palyginti nemažai ir iš Airijos, M. Bajarūno manymu, greičiausiai susiję su tuo, kad tarnybai šių šalių kariuomenėse nereikalaujama įgyti šių valstybių pilietybės, užtenka tik pasirašyti sutartį. Tad, Lietuvos piliečiui norint atlikti karinę tarnybą ne savo šalyje, neužtenka Lietuvos Vyriausybės leidimo.
Kaip matyti Vyriausybės nutarimuose dėl leidimų išdavimo tarnauti svetur, kelių juos gavusiųjų pavardės – ne lietuviškos kilmės, tad, tikėtina, kad jie turi dvigubą pilietybę.
„Prašymų leisti tarnauti nedraugiškose Lietuvai šalyse nebuvo“, – pabrėžia M. Bajarūnas.
Pasak jo, beveik visais atvejais prašymai patenkinti, nes pareiškėjai arba nebuvo įtraukti į šauktinių į privalomąją karo tarnybą sąrašus, arba nustatyta tvarka kreipėsi dėl privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvos kariuomenėje atidėjimo, o kai kurie privalomąją karo tarnybą Lietuvoje jau buvo atlikę.
Tarnyba įskaitoma
Svetur gyvenantiems Lietuvos piliečiams aktualus klausimas – ar mūsų Vyriausybės leidimu atlikta karinė tarnyba kitoje šalyje įskaitoma, t. y. ar toks asmuo nebepateks į šauktinių sąrašus Lietuvoje ir jam nereikės tarnauti antrąkart.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) paaiškina, kad su Lietuvos Vyriausybės leidimu atlikus tarnybą NATO ar ES valstybėse narėse galima kreiptis į Lietuvos kariuomenės vadą dėl privalomosios tarnybos įskaitymo. Vadinasi, prieš tai gavus leidimą ir po tarnybos atlikimo užsienio valstybėje ir pagrindus tarnybos atlikimo faktą karo prievolininkui privalomoji pradinė karo tarnyba yra įskaitoma. Iš šauktinių sąrašų jo neišbraukia, bet sistemoje pažymi, kad jis yra atlikęs tarnybą ir jo nekviečia antrą kartą atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos Lietuvoje. Toks karo prievolininkas atsiduria aktyviajame rezerve.
Atsakymo teko laukti apie pusantro mėnesio, tačiau buvau iš anksto informuota, kad reikės luktelti, kol popieriai „suvaikščios“.
Tačiau jei kitąmet gegužę referendume būtų pritarta dvigubai pilietybei, ne tik Danija ar Airija, bet ir daugelis kitų valstybių priimtų tarnauti jų pilietybę įgijusius asmenis. Taip pat, jei po rengiamos šauktinių reformos būtų priimtas sprendimas dėl visuotinio šaukimo, tokie atvejai, kai norima tarnauti svetur, taptų kur kas dažnesni.
Beje, tai rūpi ir Lietuvos visuomenei. Vyriausybės kanceliarijos užsakymu „Spinter tyrimų“ šių metų vasarį atliktoje apklausoje net 39 proc. sakė, kad dėl dalyvavimo referendume jiems padėtų apsispręsti, jei būtų aišku, ar dvigubos pilietybės turėtojai išlaikytų pareigą tarnauti Lietuvos kariuomenėje.
Kyla ir klausimas, ar kitoje šalyje atlikę privalomąją karinę tarnybą asmenys būtų mobilizuojami ginti Tėvynę, jei to prireiktų? KAM patvirtino, kad taip, Lietuvos Respublikos piliečiai, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą užsienyje, būtų mobilizuojami ginti Tėvynę, jeigu toks poreikis būtų.
Ar galimybė tarnauti ne savo šalyje galioja ir kitose ES, NATO valstybėse, ar kas ja pasinaudojo atlikdamas karinę tarnybą Lietuvoje, KAM informacijos neturi. Lietuvoje yra atlikusių karinę tarnybą tik mūsų piliečių, kurie ilgą laiką gyveno užsienyje ir atvyko į Lietuvą atlikti jiems pavestos pareigos.
Įstatymas: Lietuvos pilietei E. Turkienei įsidarbinti Danijos Karalystės gynybos ministerijoje reikėjo Lietuvos Vyriausybės leidimo. / E. Turkienės asmeninio archyvo nuotr.
Turime saugiklių
KAM atstovai sako, kad ministerija nemato indikacijų, jog galiojančią tvarką reikėtų keisti ar tobulinti.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno pozicija tokia: „Be jokios abejonės prioritetas – kad mūsų piliečiai tarnybą atliktų Lietuvoje.“ Jis priduria, kad tos kariuomenės, kuriose mūsų piliečiams leidžiama tarnauti, yra NATO valstybių, tad esame bendruose gynybos planuose. Vadinasi, tarnaudamas bet kurios NATO valstybės kariuomenėje, Lietuvos pilietis prisideda prie Aljanso saugumo.
Net jei referendumas dvigubai pilietybei pasakytų „taip“, jis abejoja, kad mūsų bendrapiliečių tarnavimas kitų šalių karinėse pajėgose taptų masinis, juo labiau kad tam reikia gauti Lietuvos Vyriausybės leidimą. „Yra teorinė galimybė, tegu tokia ir būna, bet turime saugiklį įsivertinti, ar tai jau veikia mūsų gynybinį potencialą, ar ne“, – mano L. Kasčiūnas.
Vis dėlto jis prisipažįsta nesantis didelis šalininkas, kad Lietuvos piliečiai gali tarnauti ir kitos šalies kariuomenėje, kad ir su mūsų Vyriausybės leidimu, kaip nėra didelis šalininkas ir dvigubos pilietybės: „Tėvynė yra viena, o ne dvi, tai ir pilietybė viena – labai paprasta.“
Naujausi komentarai