Tarp vaikų populiarėja elektroninės cigaretės ir kitos pavojingos medžiagos, kurias jie uosto arba kitaip bando išmėginti. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene.

– Vaikai vis dažniau išbando pavojingas medžiagas. Kokie yra pavojai?

– Vaikai ir paaugliai linkę su savo draugais pabandyti, kas yra naujo. Tie atvejai, kuriuos mes žinome, tikrai bandė naujas medžiagas, tam tikras svaiginimosi priemones, kurie sukėlė pavojų vaikų gyvybei.

– Kalbame ne tik apie narkotines medžiagas, tabaką?

– Paauglių tarpe labai populiarėja elektroninės cigaretės su tam tikromis priemaišomis. Specialistai, atliekantys tyrimus, galės pasakyti, kokios tai priemaišos. Gali būti, kad tai narkotinės, psichotropinės medžiagos. Kai kas teigia, kad tai gali būti žiurkių nuodai. Per paskutinį mėnesį net penkiolika vaikų patyrė apsinuodijimus, jiems prireikė medikų pagalbos, keli iš jų pateko į reanimaciją. Gali būti, kad buvo kažkokios medžiagos pateiktos, gal buvo naujas medžiagų įvežimas, kurios vaikams, paaugliams tikrai yra pavojingos.

– Buvo net ir mirčių?

– Turėjome ir mirčių. Reiškėme užuojautas šeimoms ir šiais, ir praėjusiais metais. Apsinuodijimas dujomis – dar vienas paauglių, vaikų svaiginimosi kelias. Tai buvo labiau paplitę pajūrio zonoje. Tai labai pavojinga ir nusinešė gyvybes.

– Kalbame ne tik apie socialiai pažeidžiamas šeimas?

–  Nei smurtas, nei vaikų priklausomybės, nei iššūkiai, su kuriais susiduria tėvai su savo vaikais, visiškai nepriklauso nei nuo rasės, nei nuo religijos, nei nuo socialinio sluoksnio. Tai gali nutikti bet kurioje šeimoje.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kaip reikėtų kalbėtis su vaiku apie psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybes?

– Medžiagų vartojimas jau yra tam tikra pasekmė. Skatinčiau tėvelius kalbėtis ir stebėti savo vaikus, kaip keičiasi jų elgesys. Tėvai ne kartą minėjo, kad buvo pastebėję jog lyg ir pasikeitė vaiko elgesys, lyg ir piktesnis, lyg labiau apsnūdęs, numetęs svorio. Galbūt vaikas prašo daugiau pinigų? Tėvams  reiktų stebėti, kaip keičiasi situacija, santykiai su draugais ar santykiai mokykloje. Jeigu kilo įtarimų – kalbėtis su vaiku. Ne klausti „Kaip tu gyveni“, bet klausti „Kas vyksta?“  Galbūt pasakyti apie savo nerimą, pasakyti, ką jie mato, kad jiems neramu, nes vaikas atrodo pavargęs, irzlus.

Apie konkrečias medžiagas, statistiką žurnalistas kalbėjosi su Narkotikų, tabako  ir alkoholio kontrolės departamento atstove Aušra Želviene.

– Kokie pavojingų medžiagų suvartojimo skaičiai praėjusiais metais nepilnamečių tarpe?

– Elektroninių cigarečių vartojimas Lietuvoje tarp paauglių – didelė problema. 2019 m., kai buvo atliktas Europos sąjungos paramos agentūros (ESPA) tyrimas, gavome rezultatus, kurie parodė jog trečdalis penkiolikos-šešiolikos metų vaikų per paskutinį mėnesį rūkė elektronines cigaretes. O 65 proc. rūkė savo gyvenimo laikotarpiu. Jas pradeda rūkyti vis jaunesni vaikai. Žiūrint pagal šių dienų aktualijas, į elektroninių cigarečių skystį būna ir visko primaišoma. Narkotikai – kita problema, kuri kažkiek su tuo susijusi. 19 proc. tyrimo 15-16 metų tyrimo dalyvių yra bandę narkotinių medžiagų, 18 proc. bandę kanapių.  2021 m. 96 vaikai kreipėsi į gydymo įstaigą dėl apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis. Tai – sunkiausios būklės, kurios atsitinka vaikams. Keturiolika vaikų iš  minėtų 96 buvo tie, kurie kreipėsi po kelis kartus per metus. 40 atvejų yra registruota apsinuodijimai kanapėmis, 31 atvejis kai yra apsinuodijimai kitomis, nepatikslintomis medžiagomis. Skaičiai neatrodo džiuginantys.

– Kur problema? Gal tėvai per mažai skiria dėmesio vaikams? Gal kai kuriems tėvams elektroninės cigaretės atrodo labai nekaltos?

– Problema labiau požiūryje, tėvuose, vaikuose. Požiūryje, kad elektroninės cigaretės lyg ir nekaltas dalykas, lyg ir truputį geriau nei įprastos cigaretės. Tačiau norime pabrėžti, kad nėra nekenksmingo rūkymo būdo. Visos cigaretės: elektroninės, kaitinamieji tabako gaminiai – tai medžiaga, dalykas, prie ko priprantama. O įpročio formavimasis tampa priklausomybe. Tiesa, matome didesnį bendruomenės, mokyklų, kitų dalyvių įsitraukimą. Tai reiškia, kad gauname pranešimų apie paauglių svaiginimąsi keistomis medžiagomis, pavyzdžiui, dujomis. Tai, kad žmonės reaguoja į tai, kad praneša, kad nori spręsti problemas, laikyčiau tai gerąja žinia. Jei žmogus vartoja ilgiau, galima pastebėti daug fizinių požymių: miego, apetito sutrikimai, sumažėjęs noras mokytis, dėmesio koncentracijos pasikeitimai, pasikeitę draugai, nenoras bendrauti su šeima.