„Mes turime konkrečių faktų apie vaikų verbavimą. (...) Mes kalbame ne tik apie kažkokius grafičio nupiešimus ir panašiai, mes kalbame apie vaikų privedimą prie rimtų sabotažo aktų ir (...) apie grėsmę nacionaliniam saugumui“, – trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje sakė Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovas Darius Buta.
„Suprasdami, kad turime kaip valstybė pakankamai ribotus resursus ir turime juos efektyviai panaudoti, pasižiūrėjome, kas ką daro šioje srityje, ką dar galima padaryti. Ir tikrai mūsų sukurtas bendras planas nėra apie komunikaciją – tai yra konkreti pagalba, prevencija, ypatingai tikslinei grupei – tai yra pažeidžiamiems vaikams“, – kalbėjo jis.
Kaip rašė BNS, Valstybės saugumo departamentas (VSD) paskelbė Lietuvoje stebintis nihilistinio ekstremizmo plitimo apraiškas tarp Lietuvos nepilnamečių. Šios tendencijos per pastaruosius kelerius metus stebimos visame pasaulyje tarp nepilnamečių.
Nihilistinis ekstremizmas plinta tarp jauno amžiaus asmenų populiariuose socialiniuose tinkluose ir tinklinėse žaidimų platformose, tokiose kaip „Roblox“ ar „World of Tanks“. Siekiant įtraukti naujus asmenis, yra naudojami jaunimui patrauklūs propagandos sklaidos būdai – memai, trumpi filmai bei kompiuteriniai žaidimai.
Į nihilistinio ekstremizmo tinklus įsitraukę asmenys nusikalstamas veikas vykdo tiek virtualioje erdvėje, tiek realybėje. Virtualioje erdvėje nihilistiniai ekstremistai ieško pažeidžiamų nepilnamečių, kurie turėtų asmeninių problemų artimoje aplinkoje, psichinės sveikatos sutrikimų ar būtų socialiai izoliuoti.
Tai yra konkreti pagalba, prevencija, ypatingai tikslinei grupei – tai yra pažeidžiamiems vaikams.
NKVC, Policijos departamentas ir VSD parengė rekomendacijas skirtas vaikams ir paaugliams, jų tėvams ar globėjams ir su jais dirbantiems specialistams.
Jų tikslas – didinti nepilnamečių, jų tėvų ir su jais dirbančių specialistų gebėjimą atpažinti verbavimo elektroninėje erdvėje požymius, suprasti su tuo susijusias grėsmes ir užtikrinti tinkamą reagavimą laiku į įtartinus pasiūlymus.
Rekomendacijose paaiškinama, kaip vyksta verbavimo procesas, kokie yra pagrindiniai įspėjamieji požymiai, kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis ir kaip elgtis gavus įtartiną pasiūlymą.
Tėvams ir specialistams taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip atpažinti galimus verbavimo požymius, kalbėtis su vaiku ir koordinuoti veiksmus siekiant užtikrinti jo saugumą.
Komiteto narė Ingrida Braziulienė pasiūlė šios informacijos sklaidai pasitelkti visuomeninį transliuotoją, žiniasklaidos priemones. Tuo metu Vilija Targamadzė pabrėžė, kad reikia į situaciją žiūrėti iš jaunuolių perspektyvos ir taip pat pasinaudoti socialiniais tinklais.
„Rekomendacijos surašytos Z kartos tėvų tikrai nepaveiks. Vaikai yra Alfa karta arba vyresnės klasės Z karta. Reikėtų daugiau reelsų daryti, (...) „YouTube“ kanalus dėti ir, be jokios abejonės, žiniasklaidą (pasitelkti – BNS), tai bus paveikumas“, – kalbėjo politikė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė taip pat akcentavo, kad priemonių planas turi virsti vaikui suprantama, aiškia kalba, komunikacija pritaikyta pagal amžiaus grupes, pagal suvokimą ir tuos kanalus, kurie yra priimtini vaikams.
„Šio plano sėkmė tikriausiai priklauso ne tik nuo jo išplatinimo, bet ar vaikas gebės atpažinti pavojingą pasiūlymą, atpažinti riziką, ar vaikas sustos ir tikriausiai svarbiausia – ar vaikas kreipsis pagalbos. Ir jeigu vaikas jau padarė tą netinkamą veiksmą, ar jis išdrįs pasakyti ir sulauks pirmiausia pagalbos, o ne kaltinimo ar smerkimo“, – kalbėjo A. Jakavonienė.
„Ir tokiose situacijose turime irgi suprasti tai, kad neretai ne tik suaugę neidentifikuoja vaiko kaip aukos, (...) bet juolab vaikai savęs nemato (kaip aukos – BNS). Nes jie sutiko, gavo atlygį, o prieš vaiką tikrai veikia, supraskime, labai organizuota ir profesionali jėga. Veikia profesionalai, kur vaikas net gali laikyti save iniciatoriumi“, – pridūrė ji.
Tam, kad socialiniai tinklai yra tinkama priemonė pasiekti nepilnamečius, pritarė ir D. Buta. Anot jo, vykdant prevenciją bus pasitelktos ir šios priemonės.
„TikTok“, reelsų poveikis ir visa kita tikrai yra tai, per ką turbūt juos ir galima, ir reikia pasiekti. (...) Krašto apsaugos ministerija plane yra nusimačiusi plačią komunikacijos kampaniją, ir būtent taip, kad pasiektų juos. Bet mes tikrai girdime puikius pasiūlymus ir juos būtinai pabandysime įgyvendinti“, – sakė NKVC atstovas.
Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoja Oksana Plesko patikino, kad informacinius vaizdo įrašus rengia ir policija. Jais socialiniuose tinkluose ir savivaldybių tinklalapiuose pasidalinti žadama dar liepą.
Naujausi komentarai