Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Korupcija. Ak, koks ekstravagantiškas, saldus šis žodis! Beje, sveikatos apsaugos viceministrui Artūrui Skikui, jau antra savaitė dienas leidžiančiam nelaisvėje, tikrai nesaldu.

Tačiau ar įmanoma įsivaizduoti nūnai sotų, viskuo aprūpintą gyvenimą be korupcijos? Gerai gyvenančių Seimo narių, ministerijų klerkų, medikų ir kai kurių kitų profesijų atstovų yra nemažai. Nepavydėkime. Bent jau medikai, vienos kilniausių profesijų atstovai, visais laikais buvo ir visose pasaulio šalyse yra daugiausia uždirbantys žmonės. Tada ir vietos korupcijai lieka mažiau.

Ligoniai seniai susitaikė su praktinį darbą dirbančių medikų papirkinėjimu, tikėdamiesi daugiau dėmesio, geresnių vaistų. Žinome chirurgų, anesteziologų, net onkologų nelegalius paslaugų įkainius. Gal tik šeimos gydytojai lieka nuskriausti: jiems už konsultaciją į kišenę įbrukame gal po 10 litų. O gal aš klystu?

Kad ir kaip būtų, šeimos gydytojų įkainis mažiausias, nors nuo jų nemažai priklauso tolesnės ligų paieškos ir gydymo sėkmė. Nusiųs tyrimams, specialisto konsultacijai arba ne, pažiūrės echoskopuotojas keliais centimetrais aukščiau ir žemiau, nei nurodyta siuntime, ar ne – tai vėlgi priklauso ir nuo gydytojo geranoriškumo, ir nuo "įkainio" dydžio. Tai, kad "reikia gydytojams duoti", įsitikinusios penkios mano kaimynės iš šešių.

Tačiau dešimt, net ir keliasdešimt ar keli šimtai litų gydytojui – anokia čia korupcija, ar ne? Dvidešimt tūkstančių litų sveikatos viceministrui – visai kas kita. Tvirtinama, kad tokį kyšį pareigūnui davė vienos viešosios įstaigos vadovas. Manote, iš savo santaupų? Tačiau šis kyšininkas liko nei įvardytas, nei sulaikytas, nors kyšio davimas taip pat kažkada buvo nusikaltimas. Dabar yra kitaip?

O gal viskas vyksta pagal scenarijų, kad nebūtų rajonuose naikinami chirurgijos skyriai, kuriuose atliekama viena operacija per savaitę, o chirurgai ir anesteziologai budi kiaurą parą. Sako, iš didžiųjų miestų jie važiuoja į rajonus pailsėti už didesnį atlyginimą, nei gauna įtemptai dirbdami Vilniaus ar Kauno klinikose. Gal verta sukompromituoti ir priversti pasitraukti sveikatos apsaugos ministrą, sumaniusį sumažinti vaistų kainas, apribojant antkainius ir šitaip sutramdyti besočius vaistininkus, juolab visagalius vaistų gamintojus? Sujungti greta esančias ir paslaugas dubliuojančias ligonines, stiprinti specializuotus centrus, į kuriuos skubios pagalbos reikalingas ligonis patektų iš karto, o ne būtų vežiojamas iš vienos ligoninės į kitą, didinti medikų atlyginimus, kad juos gautų ne iš savo pacientų – varganų ligotų pensininkų, bet iš jų profesiją ir kilnų darbą gerbiančios valstybės – ar ne toks turėtų būti sveikatos reformos tikslas?

Sveikintinas sumanymas naikinti teritorines ligonių kasas, nes nūnai pinigų skirstytojų yra kone daugiau nei pačių pinigų ir juos uždirbančiųjų. Juolab kai net pačiam aukščiausiam sveikatos iždo valdytojui – Valstybinės ligonių kasos direktoriui Algiui Sasnauskui pateikti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

Tačiau iš pagrindų pakeitus sveikatos sistemą neliktų vietos korupcijai. To negalima leisti?