Taupyti ir gaudyti piktnaudžiautojus. Toks buvo konservatorių valdžios credo socialinės apsaugos srityje. Už tai buvusi valdžia buvo kritikuojama tuometės opozicijos, kuri šiuokart tapo valdžia, tačiau credo, atrodo, nepasikeitė.

Žiniasklaida rašė apie skurstančią vilnietę, kuri viena augina sūnų, bet negali pretenduoti į kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, mat nebuvo nustatyta vaiko tėvystė. Taip valstybė siekia apsisaugoti nuo mamų, kurios nesusituokusios gyvena su vaikų tėvais ir neskursta, bet vis tiek tiesia ranką į valstybės kišenę. Ekonominė krizė privertė taupyti ir ligonių sąskaita. Buvusioji valdžia drastiškai nukirpo ligos pašalpas turintiems nedarbingumą. Šis sprendimas taip pat buvo motyvuotas ne tik lėšų stygiumi, bet ir noru išgaudyti piktnaudžiautojus, kurie nedarbingumu naudojasi vietoje atostogų.R

Kaip rašoma portale Delfi, panašūs motyvai vyravo ir karpant bedarbių pašalpas. „Vis daugiau žmonių, gaudami nelegalias pajamas, kreipiasi į Darbo biržą ir užsiregistruoja, kaip oficialūs bedarbiai ir taip apgaudinėja valstybę gaudami nelegalias pajamas ir pasiimdami dar pinigus iš Darbo biržos“ - siūlydamas mažinti maksimalias bedarbių pašalpas iki 650 litų tuomet sakė liberalas Eligijus Masiulis.

Tačiau kodėl valdžia gaudo apgavikus, o nuo to kenčia visi mokesčius mokantys piliečiai, kuriems gyvenime nutiko nelaimė ir jie susirgo ar prarado darbą ir pajamas?

Delfi teigimu, nurodymas, kad vienišos mamos, norėdamos gauti piniginę socialinę paramą ar kompensaciją už šilumą, turi kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, įtvirtintas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme.

Tiesa, įstatymas nenumato atvejų, kaip nustatyti tėvystę vaiko tėvui mirus ar pasipusčius padus – pranykus užsienyje ir panašiai. Tėvystės tikriausiai nebūtų įmanoma nustatyti ir vaikams gimus po trumpo romano užsienyje ar esant kitoms subtilioms aplinkybėms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad toks reguliavimas nereiškia piktnaudžiautojų medžioklės ar vienišų tėvų baudimo.

Pasak ministerijos, įstatymas tiesiog sukonstruotas taip, kad prieš prašant kompensacijų ar pašalpų iš valstybės žmonės išnaudotų kitas galimas priemones gauti pajamų.

Todėl pagal šią idėją vienišos mamos, norėdamos gauti socialinę paramą ar kompensaciją, turi pirmiausiai kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, mat teisiškai už vaiką atsakingi abu tėvai.

Tačiau, pasak ministerijos, įstatymas suteikia teisę savivaldybėms atsižvelgti į konkrečią situaciją ir skirti socialinę pašalpą ar kompensaciją net ir tais atvejais, kai žmogus neatitinka visų formalių kriterijų.

Tuo tarpu buvęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Rimantas Jonas Dagys aiškina, kad minėtasis įstatymas, apibrėžiantis teisę į piniginę paramą, buvo sukonstruotas kaip tik siekiant išaiškinti galimus piktnaudžiautojus. Politiko teigimu, valstybė negali prisiimti vaikų išlaikyti nenorinčių tėvų naštos, todėl reikia dėti pastangas, kad tėvai būtų priversti išlaikyti savo vaikus.

Klausiamas, kodėl valstybė pasirinko gaudyti piktnaudžiautojus taikydama kaltumo prezumpciją sąžiningiems piliečiams ir ar ne geriau būtų ne griežtinti įstatymus, o kontroliuoti jų įgyvendinimą, R. Dagys teigė, kad kontroliavimas visuomet kainuoja.

Jis taip pat priduria, kad viskas atsiremia į pinigus. Tad, anot R. Dagio, net jeigu manytume, kad ligos pašalpų sumažinimas iki 40 proc. nuo trečiosios dienos yra neteisingas sąžiningų dirbančiųjų atveju, kurie moka mokesčius ir niekada neprašo nedarbingumo nemotyvuotai, reikia tada sugalvoti, iš kur paimti trūkstamas lėšas.

Delfi teigimu, dabartinė Seimo ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė teigia, kad keisti teisės aktų, kurie nukreipti ne tik prieš piktnaudžiautojus, bet iš dalies apsunkina ir sąžiningus piliečius, kol kas neketinama, nes biudžete atliekamų pinigų nėra.

Tačiau politikė sako, kad konkreti situacija, kai moteriai nebuvo suteiktos kompensacijos dėl nenustatytos vaiko tėvystės, yra išsprendžiama, nes savivaldybės turi teisę individualiais atvejais priimti kitokį sprendimą nei parašyta įstatyme.

Politikė sako, kad nauja valdžia neketina grįžti ir prie ankstesnės ligos apmokėjimo tvarkos, nes biudžete tam papildomai reiktų apie 300 mln. litų.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė teigia, kad piktnaudžiautojai turi būti gaudomi ne griežtinant formalius reikalavimus, o realiai vertinant situaciją.

A. Maldeikienė pasakoja, kad rajonuose, kuriuose formaliai mažėja gaunančiųjų įvairias išmokas, atvirai pasakojama, su kuo ir kaip reikia susitarti, kad nepatektum į išbrauktųjų tarpą. Anot jos, tai tik liudija, kad išlošia gudrieji – kad ir kiek griežtintum įstatymus.