Sukanka 70 metų nuo tragiško Lietuvai, tačiau pikantiškai skambančio užsienio turistams įvykio. 1939 metų kovo 22-ąją Klaipėdos kraštas buvo perduotas Vokietijai, o kitą dieną Klaipėdon atvyko Adolfas Hitleris.

Nekantravo įžengti į Klaipėdą

Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus mokslinis bendradarbis Saulius Karalius A.Hitlerį vadina istorijos šiukšle ir teigia, kad 1939 metų kovo 22 dieną Lietuva patyrė vieną žiauriausių smūgių, kuriam pasipriešinti negalėjo.

Mokykliniuose vadovėliuose nesileidžiama į smulkmenas. Juose rašoma, kad kovo 22 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys pasirašė su Vokietijos užsienio reikalų ministru Joachimu fon Ribentropu Lietuvos ir Vokietijos sutartį dėl Klaipėdos krašto perdavimo.

Tačiau mažai kam žinoma, kad žinią apie šios sutarties pasirašymą A.Hitleris gavo pakeliui į Klaipėdą. Apie tai plačiai rašė istorijos daktarė Petronėlė Žostautaitė.

Derybos tebevyko, o fiureris jau keliavo į atplėštą nuo Lietuvos uostamiestį.

Iš Berlyno į Pilau (Pilava) A.Hitleris išvyko kovo 22 dienos rytą. Čia jis atvažiavo tą pačą dieną ir septintą vakaro sėdo į šarvuotą laivą "Deutschland" ir išplaukė į Baltijos jūrą.

Būtent septintą vakaro prasidėjo J.Urbšio ir J.Ribentropo derybos. Iš įvykių sekos aišku, kad A.Hitleris neabejojo šių derybų baigtimi. Fiurerį lydėjo apie 30 karo laivų ir tiek pat karo lėktuvų.

Apie tai, kad sutartis pasirašyta, A.Hitleris gavo žinią telegrama apie pusę dviejų nakties. Tame pačiame laive jis pasirašė įstatymą dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Vokietijos.

Ši eskadra prie Klaipėdos priartėjo kovo 23 dienos rytą apie 10 valandą.

Tvarką palaikė policija ir esesininkai

Klaipėdoje fašistinės jėgos taip pat jau buvo informuotos apie dar neįvykusius istorinės reikšmės įvykius. A.Hitlerio atvykimo į Klaipėdą dieną vietos laikraščiai jau skelbė naujieną.

Rytą jūra buvo nerami, o uostas negilus, tad A.Hitleris persėdo į mažesnį torpedinį laivą.

Į krantinę fiureris išlipo kelios minutės po antros valandos dienos. Miestas buvo išpuoštas gėlėmis ir sveikinimo transparantais.

Hitlerininkai pasistengė, kad Klaipėdoje neliktų Lietuvai lojalių veikėjų. Suimta 200 asmenų. Paprasti žmonės jautėsi nejaukiai nuo rudmarškinių bei juodomis uniformomis vilkėjusių žmonių gausos.

Nuo Prekybos uosto iki teatro keturiomis eilėmis išsirikiavo jūrininkai, pėstininkai, vietos smogikai, tvarkdariai. Tvarką palaikė esesininkai ir policininkai.

Ilsėjosi „Viktorijos“ viešbutyje

A.Hitleris važiavo išpuoštomis miesto gatvėmis skambant bažnyčių varpams ir griežiant orkestrams. Jis priėmė išvakarėse atvykusių Vokietijos kariuomenės dalių paradą.

Teatro balkone pirmasis kalbėjo Klaipėdos krašto nacistinės partijos vadas Ernstas Noimanas. Jis klaipėdiškių vardu padėkojo fiureriui už krašto išvadavimą.

A.Hitleris kalbėjo trumpai. Teigiama, kad fiureris sunkiai pernešė kelionę jūra, todėl nekaip jautėsi. Jis priminė, kad šiuo žygiu Vokietija sutraukė gėdingus Versalio taikos sutarties pančius ir dėkojo klaipėdiškiams už drąsą bei ištikimybę savo tikrajai tėvynei ir džiaugėsi galįs priimti į vokiečių bendruomenę.

Automobilis pervažiavo visą miestą ir sustojo prie „Viktorijos“ viešbučio. Čia jis su visu štabu praleido porą valandų. Apie ketvirtą popiet A.Hitleris išvyko į laivą.

Netekusi Klaipėdos krašto Lietuva prarado 5 procentus teritorijos ir 6 procentus gyventojų, uosto, nukentėjo šalies eksportas. Labiausiai nukentėjo valstybės politinis savarankiškumas.

Istorikas S.Karalius apgailestavo, kad dažnas turistas ar net klaipėdietis kur kas mažiau žino apie didžiųjų Europos valdovų apsilankymus mūsų mieste ir su Klaipėdos vardu siejamus įvykius. Dažniausiai prisimenamas tik Dramos teatro balkone kalbėjęs A.Hitleris.