„Lietuvos teismai nevykdo sprendimų pagal Baltarusijos teisinės pagalbos prašymus, kurie galėtų pakenkti Lietuvos piliečių teisėms ir jų teisėtiems interesams“, – rašoma Teisėjų tarybos pranešime.

2022–2025 m. Lietuvos teismai gavo 46 prašymus dėl Baltarusijos teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Didžiąją jų dalį – 38 – sudarė teismo sprendimai dėl šeimos santykių: tėvystės, vaikų išlaikymo (alimentų) priteisimo ir jų išieškojimo.

„Taigi, dauguma nagrinėtų atvejų susiję su pažeidžiamų asmenų – vaikų – teisėmis, kurios tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje laikomos prioritetinėmis“, – pažymi vykdomoji teismų savivaldos institucija.

Likusiose bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl 7 sprendimų, kuriais buvo priteistos pinigų sumos ir 1 sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pripažinimo. Šiais atvejais teismai priėmė skirtingus sprendimus: 4 bylose sprendimai buvo pripažinti ir leista juos vykdyti, 1 prašymas patenkintas iš dalies, 1 atveju sprendimą atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti, 1 prašymas paliktas nenagrinėtas, 1 – grąžintas pareiškėjui.

„Tik viena Lietuvos apeliacinio teismo nutartis buvo apskųsta Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) ir joje LAT priėmė kitokį sprendimą nei Lietuvos apeliacinis teismas. Tai patvirtina, kad teismai vertina prašymus kompleksiškai, remdamiesi teise, o ne automatiniu pripažinimo principu“, – sako Teisėjų taryba.

Teisėjų taryba pabrėžia, kad bylos dėl Baltarusijos teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje nagrinėjamos pagal tarptautinės ir Lietuvos teisės nustatytas taisykles.

„Lietuvos teismai nėra politinės institucijos ir nesprendžia tarptautinių sutarčių denonsavimo ar galiojimo klausimų – tai yra Seimo ir Vyriausybės kompetencija. Teismų pareiga yra nagrinėti pateiktus prašymus dėl pripažinimo pagal galiojančią teisę, o galutiniai sprendimai priimami atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir teisėje nustatytus užsienio teismų sprendimų pripažinimo ar nepripažinimo pagrindus“, – teigiama Teisėjų tarybos pranešime.

ELTA primena, kad LRT Tyrimų skyrius šią savaitę skelbė, kad, tebegaliojant 1992 m. pasirašytai teisinės pagalbos sutarčiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos, pastaroji gali už Lietuvos vežėjų vilkikų prastovas jos teritorijoje susikaupusias sumas išsireikalauti per Lietuvos teismus.

Savo ruožtu Minsko režimo diktatorius Aliaksandras Lukašenka 2022 m. pasirašė įsakymą, kuriuo Baltarusijai leista nevykdyti Lietuvos teisėsaugos sprendimų.

Generalinė prokuratūra nurodė, kad dar prieš trejus metus ragino stabdyti teisinės pagalbos sutartį ne tik su Rusija, bet ir Baltarusija. Tą padaryti prieš metus sako raginusi ir Užsienio reikalų ministerija. Jos teigimu, institucija šiuo metu taip pat svarsto šios sutarties denonsavimo galimybes.

Rudenį suintensyvėjus kontrabandinių balionų iš Baltarusijos srautams, dėl kurių ne kartą sutriko oro uostų darbas, Vyriausybė spalį mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždarė paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.

Vis dėlto, minėti du pasienio punktai buvo atidaryti kiek anksčiau, argumentuojant, kad situacija pagerėjo.

Savo ruožtu Minsko režimas, Lietuvai uždarius sieną, uždraudė Lietuvoje registruotiems vilkikams judėti šalies viduje. Skelbta, jog dėl to pasienyje įstrigę vežėjai transporto priemones turi laikyti specialiose aikštelėse, už tai buvo apmokestinti.