Teisininkas Kęstutis Čilinskas tikina, kad  generalinis prokuroras Algimantas Valantinas pasielgtų etiškai, jei įteiktų atsistatydinimo pareiškimą.

Pasak Teisės projektų ir tyrimų centro pirmininko advokato, į Kauno teisėjo ir dar vieno asmens nužudymą Kaune tiek generalinis prokuroras, tiek aukščiausios  šalies institucijos turėtų reaguoti skubiai.

K.Čilinsko teigimu, įvykiai rodo, kad šių institucijų neveiklumas provokuoja nusivylusius žmones tragiškiems sprendimams. Advokato nuomone, darbo grupės Seime sudarymas yra neefektyvi priemonė.

Jis įsitikinęs, kad iki šiol tokiais atvejais sudarytos politikų darbo grupės, pavyzdžiui vadinamoje abonento byloje ir panašiai, tik paskandindavo problemą ilgame politikavime. Teisininko tikinimu, Seimas, kuriame yra nemažai teistų asmenų, o taip pat ir partijos, tarp kurių lyderių yra nusikaltimo padarymu įtariami asmenys, neturi pakankamai autoriteto šiai problemai spręsti.

Tiek pagal Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktą, tiek pagal Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalį Generalinį prokurorą skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.

Todėl, K.Čilinsko manymu, generalinis prokuroras neturėtų laukti, kol savo veiklą baigs Seimo darbo grupė. Remdamasis teisinių valstybių praktika ir etikos reikalavimais generalinis prokuroras, pasak K.Čilinsko, turėtų pats kuo skubiau įteikti atsistatydinimo pareiškimą Respublikos Prezidentei ir Seimui.

Teisininko tikinimu, tokios praktikos demokratinėse šalyse laikomasi dėl to, kad generalinis prokuroras, „pakabintas“ ant visuomenės įtarimų ir politikų darbo grupių kabliuko, nebėra tikras nepriklausomas generalinis prokuroras, o tuo pačiu ir visa prokuratūros sistema nebegali efektyviai funkcionuoti.

Be to, K.Čilinsko teigimu, situacija teisėsaugos ir viešojo intereso gynimo srityje yra tragiška. Žmogaus teisių gynimo institucijų iniciatyva atliktos visuomenės apklausos rodo, kad apie 80 proc. gyventojų nepasitiki teisėsaugos sistema, tarp jų ir prokuratūra, ir į ją nesikreiptų dėl savo teisių gynimo.

Pagal statistikos departamento duomenis, šalyje yra daugiau kaip 100 tūkst. bylų, kuriose neužbaigiamas ikiteisminis tyrimas ir jos neatiduodamos į teismą. Vadinasi, tūkstančiai aukų nesulaukia, kol bus įvykdytas teisingumas.

Teisininko žodžiais, pagal Konstituciją už ikiteisminį tyrimą atsako generalinis prokuroras ir akivaizdu, kad šioje srityje susikaupusios problemos trukdo apginti valstybės ir žmonių interesus, patraukti atsakomybėn kaltuosius asmenis.

K.Čilinsko tikinimu, kaip rodo tragiškas įvykis Kaune, ši situacija provokuoja impulsyvią nukentėjusių asmenų reakciją. Atsistatydindamas generalinis prokuroras, pasak teisininko, ne tik pasielgtų garbingai, bet ir užkirstų kelią tolimesniems galimiems nusivylusių žmonių išpuoliams.

Be to, K.Čilinsko manymu, iš šio įvykio išvadas taip pat turėtų padaryti ir teisėjų savivaldos ir etikos institucijos. Esą jeigu jos reikliai svarstytų savo kolegų elgesį, padidėtų visuomenės pasitikėjimas teismais.

Tai, kad šios institucijos, žinodamos apie įtarimus jų kolegai, nesvarstė tų įtarimų, nesudarė galimybės pasiskundusiam asmeniui išsakyti savo nuoskaudas, gali būti kaip „meškos paslauga“, išprovokavusi kolegos žūtį, nurodo K.Čilinskas.  Pasak advokato, šiuo ir panašiais atvejais žmonėms yra svarbu ne tik tai, kad būtų kažkas nubausta, bet ir kad vyktų viešas procesas, kuriame nagrinėjama, ar asmuo yra kaltas.

Teisininko tikinimu, tiek prokurorai, tiek teisėjų savivaldos ir drausmės institucijos kolegiškumą šiuo atveju suprato kaip jokio proceso nevykdymą ir tai sukėlė tragiškas pasekmes tam pačiam kolegai.