Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę panaikino žemesnės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti E. Misiūno ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ir perdavė pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Likusią nutarties dalį, kurią skundė E. Misiūnas, teismas paliko nepakeistą.

Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė įvertinęs, kad Vilniaus apygardos teismas „netinkamai aiškino ir taikė ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir, nesant teisinio pagrindo, atsisakė priimti ieškinio dalį“.

Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo.

Tuomet prezidentas Gitanas Nausėda netenkino jo prašymo. Prezidentūra teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.

Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą.

Vis dėlto 2023 metų kovą E. Misiūnas sulaukė prezidento vyriausiojo patarėjo teisės klausimais Andriaus Kabišaičio skambučio, kad jis nebus skiriamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas, nes gruodį baigėsi dvejų metų terminas, per kurį jis galėjo grįžti į teisėjus.

E. Misiūnas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes prezidentas, anot buvusio teisėjo ir politiko, „subjektyviai, neskaidriai ir nesąžiningai priėmė sprendimą neskirti jo apylinkės teismo teisėju, demonstruodamas ypač didelį nepalankumą jo atžvilgiu“.

Taip pat ieškiniu prašyta pripažinti, kad prezidentas nepaisė Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų valstybės institucijoms ir šalies vadovui visus traktuoti kaip lygius ir teisingai bei nesilaikė pagrindinio šalies įstatymo nuostatų.

Taip pat E. Misiūnas siekė, jog būtų pripažinta, kad šalies vadovas savo sprendimą jo neskirti motyvavo „nepagrįstais argumentais, kurie negalėjo būti vertinami kaip aplinkybės, turinčios reikšmės sprendimui neskirti pareiškėjo teisėju“, taip nesivadovaujant Teisėjų tarybos rekomendacija.

Vilniaus apygardos teismas šių metų gegužę ieškinį atsisakė priimti. Jo vertinimu, ieškinio reikalavimai pripažinti prezidentą pažeidus konstitucinius principus nesukelia teisinių pasekmių ieškovo teisėms ir pareigoms, todėl nenagrinėtini teisme.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimu, kad teismai negali už Seimą, prezidentą ar Vyriausybę priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtų valdžios institucijų išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.

Be to, teismas pažymėjo, kad teisėjų korpuso formavimas yra prezidento veikla ir teismai neturi jurisdikcijos už šią valdžios instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti prezidentą išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu, be kita ko, teisėjų skyrimu į pareigas.

Teismas taip pat akcentavo, kad E. Misiūno reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo nepaskyrimo į teisėjo pareigas dienos, tai yra nuo 2022 metų gruodžio iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nenurodant konkrečios sumos yra ieškinio trūkumas.

E. Misiūnas apskundė šią nutartį, prašydamas Apeliacinio teismo ją perduoti nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pažymėjo, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio reikalavimų tenkinimas dėl prezidento veiksmų įvertinimo „ ieškovo subjektinių teisių ar pareigų nemodifikuotų, t. y. jų nesukurtų, nepanaikintų ir nepakeistų“, todėl minėti reikalavimai pagrįstai atsisakyti priimti nagrinėti.

Vis dėlto šis teismas atkreipė dėmesį, jog tai nepanaikina asmens, manančio, kad valstybės valdžia buvo įgyvendinama netinkamai, teisės reikalauti atlyginti dėl to patirtą žalą.

Pasak Apeliacinio teismo, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo nurodyti ieškinyje prašomą priteisti sumą, tačiau turėjo ne atsisakyti priimti skundą, bet nurodyti pašalinti jo trūkumus.

„Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo ne atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą, o nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti – įpareigoti ieškovą ieškinyje nurodyti tiksliai reikalaujamo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį bei visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas“, – rašoma nutartyje.

Tai įvertinęs apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą grąžinti ieškinio dalį dėl žalos nagrinėti iš naujo.