Tikimasi, kad tai padrąsins nukentėjusiuosius kreiptis į institucijas bei palengvins jų kelią siekiant pagalbos.

Šiuo metu jei seksualinis smurtas patirtas artimoje aplinkoje, pagalbą nukentėjusiajam suteikia specializuoti kompleksinės pagalbos centrai. Tačiau jei tai įvyksta ne artimoje aplinkoje – specializuotos tarnybas.

Įgyvendinus pokyčius pagalba būtų teikiama vieno langelio principu.

„Pagalba bus vienose rankose – tai yra specializuotos kompleksinės pagalbos centrai. (...) Žmogus, nesvarbu, ar jis patyręs smurtą ne tik artimoje aplinkoje, bet ir seksualinį smurtą, galės kreiptis ir bus vienose rankose pagalba teikiama“, – spaudos konferencijoje „Prabilk: nuo tylos prie pagalbos“ antradienį žurnalistams sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė.

„Teisinę bazę mes suvienodinsim 2027 metais sausio pirmą dieną“, – teigė ji.

Lietuvoje kasmet registruojant vis daugiau nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, R. Grigalienė tai vertina kaip pozityvų ženklą, nes vis daugiau žmonių išdrįsta prabilti apie patirtą seksualinį smurtą.

„Mūsų ministerijos tikslas yra viešinti ir kalbėti apie tai. Kad skaičiai didėja, aš visada sakau – tai yra geras ženklas. Tai reiškia, žmonės pasitiki nevyriausybinėmis organizacijomis, visomis institucijomis, kurios teikia tą pagalbą“, – kalbėjo viceministrė.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, lyginant 2024 metų sausio–spalio mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu šiemet, nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui atvejų skaičius išaugo nuo 348 iki 385.

Tuo metu nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ fiksuoja didėjančią besikreipiančiųjų dinamiką: 2023 metų antrą pusmetį – 22 asmenys, 2024 metais – 56 asmenys, iki 2025 metų lapkričio 20 dienos  – 163 asmenys.

Anot SADM, nepaisant to, kad Lietuvoje vis daugiau seksualinį smurtą patyrusių žmonių išdrįsta kreiptis pagalbos ir policija kasmet registruoja vis daugiau nukentėjusiųjų, specialistai pabrėžia, kad latentiškumas išlieka, o prabyla tik kas ketvirtas nukentėjęs asmuo.

„Prabilk“ centro vadovės Dalios Puidokienės teigimu, žmonių baimę kreiptis pagalbos lemia gėdos jausmas, susidorojimo baimė, manymas, kad jis negaus reikiamos pagalbos.

Anot jos, siekiant užtikrinti, kad drįstančių kreiptis pagalbos skaičius ir toliau augtų, pagalba galėtų suteikti ir žiniasklaida.

„Visų pirma labai svarbu – čia galim pasikviesti ir žurnalistus – kad jie tinkamai rašytų, kad jie jautriai rašytų. Rašytų atliepdami į žmogaus poreikius. Kad tiek iš žurnalistų, iš žiniasklaidos pusės būtų sudaroma ta saugi aplinka prabilti. Lygiai taip pat, kaip ta aplinka saugi yra reikalinga teikiant pagalbą“, – kalbėjo D. Puidokienė.

„Jeigu mes žmogų smerkiame, vertiname, nepripažįstame šitos problemos, aišku, tada sunku kreiptis“, – pridūrė ji.

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Zelbienė pabrėžė, kad tik nukentėjusiajam prabilus apie patirtą smurtą, institucijos gali imtis veiksmų ir suteikti tinkamą pagalbą.

„Sveikatos priežiūros specialistai, jie gali identifikuoti smurtą, jeigu yra matomi sužalojimai. Sveikatos priežiūros specialistai turi prievolę informuoti policijos pareigūnus, jeigu pacientas kreipiasi ir yra matomi smurto požymiai, – kalbėjo I. Zelbienė. – Tačiau, jeigu smurto požymių nesimato, tokiu atveju reikėtų mūsų gyventojams ir toliau tapti atviresniems ir pasitikėti sveikatos priežiūros sistema“.

2023 metais veiklą pradėjęs centras „Prabilk“ tapo pirmuoju tokiu specializuotu centru Lietuvoje. Jis suteikia nemokamą, konfidencialią emocinę ir informacinę pagalbą suaugusiems nukentėjusiesiems, jų artimiesiems, specialistams.