Skaudi statistika: trečdalis Lietuvos paauglių patiria patyčias

„Head&Shoulders“ užsakymu 2024 m. birželio mėn. „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, daugiau nei trečdalis (35 proc.) apklaustųjų brendimo laikotarpiu (11–17 m.) patyrė patyčias, o du trečdaliai (69 proc.) jų pagalbos nesikreipė.

Nemato prasmės

Vaikų linijos psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė pastebi, kad vaikai neieško pagalbos, kai patyčios yra normalizuojamos arba, pranešę apie netinkamą elgesį, nesulaukia grįžtamojo ryšio.

„Kai susiduriama su patyčių ar žeminančio elgesio atveju, svarbu tai pamatyti ir įvardyti, nenuneigti: „na, jie tik žaidžia“, „nagi, čia tik berniukai, jie taip elgiasi“, „nesąmonė, argi mergaitė tave, tokį berną, nuskriaustų“. Kai netinkamas elgesys normalizuojamas, vaiku nepasitikima, jeigu vaikas mano, kad pagalba nepadės, o gal ir pakenks, jis apie tai daugiau ir nekalba. Kai kuriose mokyklose yra „patyčių dėžutės“, į kurias vaikai gali anonimiškai įmesti pranešimus apie žeminantį elgesį. Vis dėlto dažnai šios dėžutės neveikia, nes vaikai nesulaukia grįžtamojo ryšio. Nėra komunikavimo kultūros ir supratimo, kad vaikams svarbu gauti atsakymus ir sulaukti suaugusiųjų reakcijos: „aš mačiau, tai, kas įvyko, yra rimta ir mes apie tai kalbėkime“, – pasakoja psichologė.

Pasak jos, dažnai vaikai susiduria ir su suaugusiųjų bejėgiškumu, todėl tvarkosi su situacija savais resursais ir neieško suaugusiųjų pagalbos.

„Kai vaikai supranta, kad suaugęs yra bejėgis padėti, jie irgi pasijunta bejėgiai. Dažnai suaugusieji nežino, kaip padėti, tad sako: „na, bet aš nieko negaliu padėti“ arba „bet aš su tuo vaiku jau kalbėjau, ką padarysi, jis toks yra, jis taip elgiasi“. Vis dėlto suaugusieji mokykloje turi didesnę galią ir turėtų atrasti prasmę net ir mažuose, pasikartojančiuose veiksmuose. Dažna suaugusiųjų klaida – nustojama veikti, nematant prasmės. Bet kalbant apie patyčias yra tam tikri žingsniai, arba reagavimo būdai, kuriuos būtina nuosekliai kartoti tol, kol vaikas supranta, kad čia yra riba, kurios jis negali peržengti“, – sako J. S. Jasiulionė.

Kai susiduriama su patyčių ar žeminančio elgesio atveju, svarbu tai pamatyti ir įvardyti, nenuneigti: „na, jie tik žaidžia“, „nagi, čia tik berniukai, jie taip elgiasi“.

Kenčia ir nuo suaugusiųjų

Vaikų linijos savanoriai konsultantai pastebi, kad vis dar daug vaikų, kurie žeminantį elgesį patiria iš bendraamžių, suaugusiųjų, o kartais net ir artimiausių žmonių, kurie neretai nesupranta, kad jų elgesys žeidžia. Tyrimas parodė, kad absoliuti dauguma (85 proc.) patyčias patyrė iš bendraamžių moksleivių, beveik pusė (40 proc.) – iš vyresnių moksleivių, o 15 proc. – iš mokytojų.

Dažnai mokytojai susiduria su situacijomis, kuriose jie nežino, kaip elgtis arba nesupranta, kad jų pasakytas žodis gali skaudinti vaikus. Labai svarbu, kad mokytojai būtų išgirsti, neliktų vieniši, paremtų vienas kitą, aiškiai žinotų, kaip elgtis ir kur ieškoti pagalbos, jeigu susiduria su situacija, kai vaikas patiria žeminantį elgesį.

Vaikų linija mokyklose ne vienus metus įgyvendina prevencinę patyčių programą, tačiau J. S. Jasiulionė pastebi, kad kai kuriose mokyklose ši programa neranda vietos ir joms reikia pastiprinimo.

„Prevencinės patyčių programos reikalauja nuolatinio dėmesio, visos mokyklos bendruomenės įsitraukimo, o tai mokyklų darbuotojams kelia papildomų iššūkių. Trumpesni praktiniai mokymai, tokie, kokius vykdome kampanijos „Suremkime pečius“ metu, papildo prevencinės programos užsiėmimus ir prisitaiko prie konkrečios mokyklos realybės, mokytojai jaučiasi sustiprėję, galintys drąsiau reaguoti“, – pasakoja psichologė.

Svarbu reaguoti

Praėjusiais metais „Head & Shoulder“ vykdytos paramos kampanijos „Suremkime pečius“ metu Vaikų linijos mokymuose dalyvavo per 430 mokytojų iš įvairių Lietuvos mokyklų. J. S. Jasiulionė džiaugiasi, kad mokytojai aktyviai diskutavo apie konkrečius patyčių atvejus, kėlė klausimus ir dalijosi su grupe, kaip jie elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje.

„Šie mokymai nebuvo tik teoriniai. Kas yra patyčios, daugelis jau žino, ir kalbėti tik apie tai tikrai nėra poreikio. Mokymuose dalyvavę mokytojai džiaugėsi galimybe susėsti kartu ir peržiūrėti konkrečius atvejus, pasidalyti savo patirtimi, pamatyti, kad tas pačias situacijas, netinkamo elgesio modelius mokytojai įvertina ir reaguoja skirtingai ir pasimokyti vieniems iš kitų“, – mokymų įspūdžiais dalijasi J. S. Jasiulionė.

Pasak jos, mokymuose mokytojai galėjo kelti klausimus, susijusius su jiems gerai atpažįstamomis situacijomis, saugioje aplinkoje pasidalyti patirtimi, tyrinėti, kodėl vienokie ar kitokie reagavimo būdai padeda ar nepadeda, kuo jie pavojingi, kad, reaguojant į žeminantį elgesį, negalima naudoti ironijos ar sarkazmo, nes tai daugeliui vaikų gali nuskambėti kaip pažeminimas.

Mokytojai, tėvai ir mokyklos specialistai, bendradarbiaudami kartu, gali sukurti saugesnę aplinką paaugliams, užkirsti kelią patyčioms ir suteikti pagalbą. Siekiant užkirsti kelią patyčioms prekės ženklas „Head&Shoulders” antrus metus iš eilės vykdo socialinę kampaniją „Suremkime pečius“. Už paramos akcijos metu surinktas lėšas Lietuvos mokyklose bus vykdomi reagavimo į patyčias mokymai, skirti mokytojams ir mokyklų darbuotojams. Mokymus ves Vaikų linijos specialistai.