Vilniuje palaidota 50, Klaipėdoje – 25, o Kaune – 20 tokių žmonių.

Dauguma mirusiųjų buvo vieniši žmonės, Klaipėdoje palaidotas vienas neatpažintas žmogus, Vilniuje – du. Sostinėje taip pat palaidota urna su žmogaus embrionų arba vaisių iki 22 savaitės palaikais.

Anot embrionus Vilniaus Laidojimo paslaugų centrui perdavusio Patologijos centro, vienoje urnoje laidojama keliasdešimt embrionų, kurių nepageidavo atsiimti artimieji įvykus persileidimams, medicininėms komplikacijoms ar po abortų.

Vieno vienišo žmogaus laidojimas Kauno savivaldybei kainuoja apie 700 eurų, Vilniui – apie 410 eurų, o Klaipėdai – 278 eurus. Šias paslaugas teikia su savivaldybėmis sutartis konkurso būdu sudariusios įmonės.

Vienišais žmonėmis laikomi tie, kurie neturi šeimos, artimųjų ar giminių, neturi tų, kas galėtų juos palaidoti.

Tačiau valstybės lėšomis laidojami ir tie, kuriuos atsisako laidoti giminės ar artimieji, taip pat nenustatytos tapatybės asmenų palaikai.

„Pasitaiko tokių atvejų, kai dėl šeimyninių priežasčių atsisako laidoti artimą, jeigu su velioniu visą gyvenimą nebendravo“, – BNS teigė Kauno Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Kaune ir uostamiestyje mirusių vienišų žmonių kūnai laidojami karstuose, o Vilniuje jie yra kremuojami.

Pasak Vilniuje vienišų žmonių laidojimo paslaugas teikiančios Laidojimo paslaugų centro komunikacijos atstovės Vilmos Budėnienės, kremavimas yra pasirenkamas, nes kapinėse mažėja vietų, o ir urną paprasčiau perlaidoti atsiradus artimiesiems.

Anot jos, kas keletą metų atsiranda šeima, artimieji, kurie nori palaidoti jų šeimos narį patys.

Neatpažinti asmenys Vilniuje, kaip ir kituose didžiuosiuose miestuose, yra laidojami karstuose. Taip daroma dėl to, kad prireikus asmenį būtų galima identifikuoti atliekant DNR tyrimą. Laidojimo vietoje suformuojamas tradicinis kapas, statomas kryžius su lentele, ant kurios užrašoma „Nežinomas vyras (moteris)“, nurodomas apytikslis amžius, radimo ir laidojimo data, mirties liudijimo numeris.