Ateitis

Turgavietėse - nerimo metas

Artėjanti narystė Europos Sąjungoje turgaus prekeiviams kelia siaubą. Jie su nerimu laukia šią narystę ženklinančios dienos - gegužės 1-osios. Tuomet įsigalios griežti ir negailestingi reikalavimai - turgų apskritai gali nebelikti. Nuo sausio 1 dienos jau nustojo galioti ir Prekyviečių mokesčio įstatymas. Nuo šiol nė viena turgavietė savivaldybėms nebemokės mokesčių. Išskyrus Klaipėdą, šalies miestuose nebuvo skubama investuoti į geresnių prekybos vietų turguose kūrimą.

Ypač apleistos mūsų sostinės turgavietės, o garsioji Kalvarijų prekyvietė tapo Vilniaus gėda. Prekeivius šiandien labiausiai jaudina klausimas: ar nebus sužlugdyti turgūs?

Dirba tūkstančiai

Klaipėdos turgavietėse nuolat dirba ne mažiau kaip 2 tūkst. žmonių. Reta šalies bendrovė ar gamykla šiandien galėtų pasigirti tokiu darbuotojų skaičiumi.

Dauguma turgaviečių prekeivių - darbo netekę žmonės, nenorėję mindyti darbo biržos slenksčių, lankstytis darbdaviams. Jiems darbas turgavietėje - tai galimybė nepražūti, išlaikyti šeimas, mokėti valstybei mokesčius. Turgaviečių veikla - tai ir paslauga, kurios atsisakymas vien uostamiestyje skaudžiai paliestų tūkstančius šeimų.

Sumaištį kėlė meras

Daugelis prekeivių nesuprato ir Seimo nutarimo stabdyti Prekyviečių mokesčio įstatymo galiojimą. „Kokios įstatymo panaikinimo pasekmės, jei uostamiesčio turguose nemažinamas mokestis už prekybos vietas?“ - klausė Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Botyrius.

Sumaištį sukėlė ir Vilniaus mero Artūro Zuoko pareiškimas, jog panaikinus šį įstatymą sumažės ir turgaviečių prekeivių mokesčiai. Jis net apskaičiavo, kiek kurioje sostinės turgavietėje jie sumažės. Meras pareikalavo, kad visų turgavietes eksploatuojančių įmonių sutartys su prekeiviais būtų peržiūrėtos. A.Zuokas taip pat nurodė, kad mokesčius prekeiviams turės mažinti ir privačių turgaviečių savininkai.

Tai tik triukas

Pasak D.Botyriaus, smulkieji prekeiviai, kurie beveik kiekvieną savaitę Gariūnuose papildo savo prekių atsargas, iš lūpų į lūpas greitai platino šią džiugią naujieną. Tačiau netrukus pasirodė, kad tai buvo tik triukas.

D.Botyrius priminė, kad mokesčio įstatymo panaikinimas dar negreitai duos vaisių. Sprendimus dėl turgaviečių mokesčių prekeiviams priiminės turgaviečių vadovai arba savininkai. Privačių turgaviečių savininkams iš šalies niekas negali nurodyti, kiek prekeiviui turi kainuoti prekybos vieta.

Mokestis nemažės

Klaipėdos turgaviečių direktoriai Ramutė Kubilienė ir Liudas Butautas „Klaipėdai“ teigė, kad mažinti prekybos mokesčių prekeiviams kol kas neplanuojama.

Savivaldybės įmonės Naujojo turgaus direktorius L.Butautas pasakojo, kad į turgavietės rekonstrukciją buvo investuota apie 1,5 mln. litų. O į naujojo prekybos paviljono statybą investuota dar 3,4 mln. litų. Apie milijoną litų kainavo ir įvairios įrangos pirkimas bei sumontavimas.

Dabar Naujasis turgus pralenkia netgi griežčiausius ES sanitarijos ir higienos reikalavimus, taikomus maisto produktais prekiaujančioms turgavietėms. Taip tvirtino uostamiesčio Visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja Dalia Stasiuvienė, prieš keletą metų lydėjusi vieną šios srities ekspertą iš ES.

L.Butautas teigė, kad maistu, vaisiais ir daržovėmis bei ne maisto prekėmis prekiaujantiems turgaus klientams mokesčiai nėra dideli: jie svyruoja nuo 1-3 litų vasarą prekiaujantiems lauke iki 10 litų prekeiviams, kurie naudojasi turgavietės vitrinomis-šaldytuvais. Kadangi Naujajame turguje vyrauja prekyba maisto produktais ir įvairia žemės ūkio produkcija, įmonė per metus į savivaldybės biudžetą sumokėdavo apie 47 tūkst. litų.

Investavo daug

Nors Senasis turgus pastebimai atsilieka nuo modernios naujosios turgavietės, tačiau, pasak direktorės R.Kubilienės, permainų yra ir čia.

Pagal galiojantį Prekyviečių mokesčio įstatymą Senasis turgus į uostamiesčio savivaldybės biudžetą kasmet mokėdavo apie 350 tūkst. litų. Solidi suma susidarydavo todėl, kad Senajam turgui priklauso milžiniška turgavietė Tilžės gatvėje.

Prieš ketverius metus iš bendrovės „Klaipėdos autotransportas“ pradėjęs nuomoti didžiulę aikštę Senasis turgus turėjo nemažai investuoti. Vien Tilžės gatvės tvarkymui reikėjo pusės milijono litų, nes transporto srautas prekybos dienomis iki šiol yra labai didelis.

R.Kubilienė kalbėjo, kad nuomodama turgavietės teritoriją, turgaus administracija sudarė patenkinamas prekybos sąlygas. Nuolatiniams prekeiviams buvo leista statyti metalinius palapinių rėmus, asfaltuoti ir betonuoti prekybos aikšteles.

Ateitis - neaiški

Po ketverių metų nuomos sutartis su „Klaipėdos autotransportu“ pasibaigs. Ar autotransporto bendrovės savininkai norės ją pratęsti - šiandien nežinoma.

Dabar už 15 kv. metrų prekybos vietą prekeiviai moka po 10 litų. Per mėnesį paprastai būna 12-13 prekybos dienų. R.Kubilienė priminė, kad 1995 metais mokestis už prekybos vietą buvo 8,63 Lt, nuo 1997 m. iki šiol - 10 Lt su pridėtinės vertės mokesčiu.

Jos žiniomis, šis mokestis nesikeis, o Senajam turgui likę pinigai bus naudojami senamiesčio turgavietės tvarkymui. Artimiausiuose planuose - žuvų prekybos paviljono uždarymas ir šios prekybos perkėlimas į renovuotą pagrindinės prekybos halės dalį.

Bus sunkūs laikai

Dar liūdnesnės žinios - mažųjų skerdyklų savininkams, kurie daugelį metų galvijų mėsą pristatydavo į turgus. Pernai šalies teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos užregistravo 2004 vartotojų skundus dėl maisto kokybės ir beveik pusė jų pasitvirtino. Vartotojai labiausiai skundėsi mėsa, jos produktais. Tačiau palyginti šių skundų sumažėjo, nes vis labiau rūpinamasi mėsos gaminių kokybe ir sauga.

Iki gegužės 1-osios neįvykdžius daugelio ES reikalavimų, šalies rajonuose esančios skerdyklos bus uždarytos. Šiuo metu 11 apskrities skerdyklų įspėtos dėl trūkumų. Jeigu jie nebus pašalinti iki gegužės 1-osios, jos bus uždarytos.