NAUJI ĮSTATYMAI

Turi turto – deklaruok

Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymas Seime buvo priimtas skubos tvarka. Tai tikra kalėdinė ir naujametė dovanėlė Lietuvos žmonėms, nes pagal tą įstatymą visi nuolatiniai šalies gyventojai privalės deklaruoti turtą, kurį turėjo 2003-iųjų gruodžio 31 dieną. Turto deklaracijas gyventojai turės pateikti iki 2005 m. gegužės 1 dienos.

Ką deklaruoti

Gyventojai turtą deklaruos tik vieną kartą, šių deklaracijų dėka bus sukurta jų turimo turto bazė. Deklaruoti reikės turimas pinigines lėšas, jei jų suma viršija 40 000 litų, pasiskolintas ir negrąžintas bei paskolintas ir nesusigrąžintas pinigines lėšas, jei jų bendra vertė viršija 2 000 litų, nebaigtą statybą bei kitą nekilnojamąjį turtą, kurio nuosavybės teisės neįregistruotos nekilnojamojo turto registre.

Taip pat teks deklaruoti meno kūrinius, brangakmenius, juvelyrinius dirbinius, tauriuosius metalus, kurių vieneto vertė viršija 10 000 litų.

Įstatymo rengėjai paliko erdvės ir pačių gyventojų valiai: be privalomo deklaruoti turto, jie galės deklaruoti ir kitą turtą, kuris, jų manymu, yra vertingas.

Deklaravimo tikslai

Vienkartinio turto deklaravimu siekiama suformuoti išsamią nuolatinių Lietuvos gyventojų valdomo turto bazę. Iki šiol turtą deklaruoti privalėjo tik politikai, teisėsaugos institucijos, valdininkai ir įmonių aukščiausiojo rango vadovai bei jų šeimos nariai.

Dabartiniame įstatyme atsisakyta nuostatų, numatančių atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą, tačiau nuolatiniam Lietuvos gyventojui nedeklaravus turto, juo nebus galima pagrįsti kito turto įsigijimo šaltinių. Jei per pusantrų metų gyventojai nedeklaruos savo turto, tuomet vėliau pajamos, gautos pardavus nedeklaruotą turtą, bus apmokestintos.

Jau įregistruotų automobilių, namų ar butų deklaruoti nereikės – mokesčių inspekcija šiuos duomenis gaus iš registrų valdytojų.

Kilo abejonių

Finansų ir mokesčių ekspertams kyla abejonių, ar visuotinis turto deklaravimas bus efektyvus. Jų nuomone, liko nemažai neaiškumų dėl turto įvertinimo, ypač turimų meno kūrinių, brangakmenių, juvelyrinių dirbinių.

Jeigu žmogus tai yra pirkęs seniai ar gavęs palikimą, retai kada jis tokius dalykus paviešina ir eina įsitikinti, kokia daiktų vertė tam tikru momentu. Tad kaip dabar prieš deklaruojant turtą gyventojui įsitikinti, kad kiekvienas jo daiktas kainuoja iki 10 000 litų? Juk vėliau tokius daiktus, tarkim, pardavus brangiau ar turint iš to pajamų, jomis nebus galima pagrįsti kito turto įsigijimo, dovanojimo, paveldėjimo. Meno kūrinių vertės nustatymas negali būti tikslus. Tokių daiktų įvertinimas nebus paprastas, teks pasinaudoti specialių vertintojų paslaugomis, o tai reiškia – žmonės turės papildomų išlaidų.

Sunku patikėti ir tuo, kad po deklaravimo išnyks visa “juodoji” ekonomika, bus išgaudyti visi neteisėtai įsigiję turtą.

Apsukresni gyventojai visada ras būdų pagrįsti savo pajamas, o nukentės tie, kurie jokių pamokų iš mokesčių inspekcijos dar negavo.

Nusikaltėlių taikinyje

Priėmus Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymą, daug viešos kritikos pasakyta dėl duomenų apsaugos.

Audito įmonės “Moore and Stephens Vilnius” direktorė Danguolė Pranckėnienė atkreipė dėmesį, kad surinktos informacijos konfidencialumas kelia abejonių. Daugelis šaltinių liudija, kad informacija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos nuteka, o to nutekėjimo bei pasinaudojimo mastų niekas netyrė.

“Atkreipiau dėmesį, kad ir buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Petras Navikas savo knygoje “Mokesčių labirintuose” apie tai įspėja”, - pažymėjo audito įmonės direktorė.

Tai, kad panašios deklaracijos gali atsidurti nusikaltėlių taikinyje, perspėjo ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Rūta Vainienė. Jos nuomone, dauguma gyventojų nenorės deklaracijose nurodyti jų realiai turimo turto, nes nesijaučia tikri, kad patikėti tokią informaciją valdžiai yra saugu. „Jeigu dabar faktų apie „vagystes pagal deklaracijas“ nėra, tai tik todėl, kad nėra tokio turto deklaravimo. O kai bus visuotinės deklaracijos, tada padidės ir paskatos pasidomėti, kas ten įrašyta“, - teigė R.Vainienė.

Informacija netiksli

Finansų ir mokesčių ekspertai pastebėjo, kad surinkta informacija nebus patikima: ne visi gyventojai surašys visą turtą.

R.Vainienė pastebėjo, kad deklaravus turtą pagal numatomą įstatymą, informacija išliks ribota, neišsami, netiksli, o gal net ir melaginga, nes deklaracijose gali būti nurodomas turtas, kurio gyventojas neturi.

Jeigu mokesčių inspekcija norėtų patikrinti turto buvimą, gyventojas liks teisus, sakydamas, kad deklaruotą turtą jau prarado, o pinigus jau išleido.

Kita priežastis, dėl kurios deklaracijų informacija bus neišsami ir neinformatyvi, yra ta, kad jau kitą dieną ji bus pakitusi. Gyvenimas vietoje nestovi, žmonės turtą naudoja, perka, parduoda. Ir tai, kad kažkas kažkada kažką turėjo, ateity nebeturės jokios prasmės – nei patikrinsi, nei išieškosi, nei apmokestinsi. Labai tikėtina, kad kai ateis laikas apmokestinti, vertės bus pakitusios, o deklaracijose pateikta informacija – bevertė.

R.Vainienė nurodė, kad deklaravimas kainuos.

Kainuos, kai turėsime gaišti laiką deklaravimui, kainuos mums antrą kartą, kai visas deklaravimas bus apmokėtas mokesčių mokėtojų lėšomis, kainuos trečiąjį kartą, kai dėl tos pačios mūsų deklaracijos mus finansiškai mėgins nuskausminti mokesčių inspekcija. Arba ieškodama neapmokestintų pajamų, arba ieškodama klaidų, arba dar ko nors.

Sumanieji, turtingieji mokės išsisukti. Į spąstus paklius vidutiniokai, atsainieji, neatidūs, dar neperkandę valdžios maustymo būdų. Kentės vidurinioji klasė, kuri valdžiai labai reikalinga, nes ją išlaiko. O kas veža, tam ir krauna.

Gerosios pusės

Rūtos Vainienės nuomone, yra tik vienas teigiamas turto deklaravimo aspektas: po šio deklaravimo neliktų ydingo brangaus turto įsigijimo deklaravimo, nes nustoja galioti Brangaus turto deklaravimo įstatymas.

Kiti ekspertai nurodė, kad deklaruoti turtą reikia tam, kad vėliau būtų sklandžiai vykdomas visuotinis pajamų deklaravimas. Jei mokesčių inspekcija neturės duomenų apie gyventojų turtą, tada ir pajamas deklaruoti būtų netikslinga. Jei žmogus negalės pagrįsti savo pajamų, jis turės susimokėti mokesčius.