Derlingos dirvos – vos 40 proc.

"Mūsų šalyje apie 75 proc. dirvožemių balansuoja ant degradavimo ribos. Kodėl taip vyksta? Dirvoje nuolat vyksta įvairūs jos formavimąsi ir struktūrą veikiantys procesai. Vartotojiškas požiūris į žemės išteklius bei nuolatinis cheminių medžiagų naudojimas sutrikdė natūralių dirvoje vykstančių procesų ciklą ir ji ėmė degraduoti", – sako A.Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docentas dr. Vytautas Liakas.

Šiuo metu pasaulyje telikę 40 proc. derlingos dirvos. Daugelis žemdirbių pastebi, kad mineralinės trąšos neveikia taip efektyviai kaip anksčiau. Nepakankamo trąšų efektyvumo priežastis – būtent dirvos degradacija. Dirvos derlingumas ir toliau mažėja, todėl sparčiai augant gyventojų skaičiui, aprūpinti žmoniją natūraliai užauginta produkcija netrukus gali tapti itin sudėtinga.

Nyksta mikroorganizmai

"Dirvožemyje panašiai kaip ir žmogaus organizme knibžda galybė naudingų bakterijų, kurios atsakingos už sklandų daugybės dirvoje vykstančių procesų veikimą. Dėl neigiamų veiksnių gerosios dirvožemio bakterijos žūsta, todėl gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra sutrinka", – dėsto V.Liakas.

Mokslininko teigimu, nustatyta, kad kai kuriuose dirvožemiuose atskiros mikroorganizmų rūšys balansuoja ties išnykimo riba. Jų vietą užima natūraliai dirvoje vykstantiems procesams nebūdingi mikroorganizmai. Jie, priešingai nei gerosios dirvožemio bakterijos, nesudaro simbiozės su augalais ir, įsikūrę prie augalų šaknų, parazituoja. Dėl to net ir pasitelkus papildomus augalų mitybos elementus, auginamos kultūros negeba atskleisti viso savo produktyvumo bei potencialo.

Dėl neigiamų veiksnių gerosios dirvožemio bakterijos žūsta, todėl gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra sutrinka.

Maža to, vis dažniau susiduriama su įvairiomis augalų ligomis, kurių neveikia net fungicidai. Norėdami išgelbėti derlių, žmonės dažnai padidina cheminių medžiagų kiekį ir taip tik dar labiau pakenkia dirvai.

Ką daryti?

"Pirmiausia būtina keisti savo požiūrį į dirbamą dirvą. Būtina suvokti, kad žemę reikia dirbti atsakingai – iš jos pasisavinus maistingąsias medžiagas, būtina stengtis jas sugrąžinti į dirvą, o pažeidus natūralią dirvožemio mikroflorą ar struktūrą – reikia dėti pastangas ją atkuriant, sugrąžinant gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą", – tvirtina V.Liakas.

Anksčiau ši problema buvo sprendžiama įvairiai: taikytos skirtingos žemdirbystės strategijos, dirva buvo papildoma organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Vis tik geriausias būdas išsaugoti dirvą – liautis ją alinus ir puoselėti tvarios žemdirbystės principus.

Tvarios žemdirbystės tikslas – didinti užauginamos produkcijos kiekį tuo pat metu mažinant plačiai išplitusią žemės degradaciją. Tvari žemdirbystė remiasi nuolatiniu mokymusi, kaip reikia tinkamai valdyti turimus dirvožemio, vandens ir biologinius išteklius. Vadovaujantis šiais principais, agresyvus dirvos įdirbimas keičiamas strategija, kai į nualintą dirvą įmaišoma biologiškai aktyvių medžiagų turinčio dirvožemio, probiotikų, o dirvos trąšumas palaikomas taikant augalų sėjomainą ir tvarkant piktžoles, reguliuojant dirvožemio dangos storį. Tuomet dirvoje tarpstantys mikroorganizmai ir šaknys perima dirvožemio arimo funkciją, subalansuoja maistingų medžiagų kiekį.

"Artėjant pavasarinei sėjai raginame daržoves auginti atsakingai ir nealinti dirvos. Lietuvoje net 75 proc. esamo dirvožemio plotų balansuoja ties degradavimo riba. Juose esantis organinių medžiagų kiekis pasiekė kritinę ribą. Todėl pradėti rūpintis žeme, kurioje gyvens ateities kartos, reikia jau dabar. Ir tai gali daryti kiekvienas iš mūsų – sode, darže, šiltnamyje ar dirbamuose laukuose", – tvirtina V.Liakas.