- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojai supranta, kad neapykantos kalba yra netinkama ir pasisako prieš ją, tačiau dažnai ją klaidingai priskiria saviraiškos ar žodžio laisvei, dažnas to nelaiko baustinu nusikaltimu, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos paskelbtas tyrimas.
Jo duomenimis, absoliuti dauguma gyventojų nežino, kad neapykantos kalba yra žmogaus teisių pažeidimas ir gali užtraukti teisinę atsakomybę, o septyni iš dešimties žmonių, susidūrę su neapykantos kalba, apie tai nepraneštų ir neieškotų pagalbos.
Apklausos duomenimis, dauguma žmonių, susidūrę su neigiamais komentarais internete, niekur nesikreiptų – 47 proc., arba nežinotų kur kreiptis – 22 proc., skelbia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
18 proc. nurodė, kad kreiptųsi į teisėsaugos institucijas, dar beveik 15 proc. – į socialinių tinklų arba interneto svetainių administratorius. Į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuri yra atsakinga už neapykantos kalbos prevenciją, kreiptųsi 2 proc. gyventojų.
Daugiau kaip penktadalis tyrimo dalyvių mano, kad neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenės grupes yra neapgalvoti juokeliai. Trečdalis mano, kad tokie komentarai – yra saviraiškos laisvė, o su tuo nesutinka 46 proc., dar 22 proc. nežinojo, ką atsakyti.
Tarnybos užsakymu reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą dėl neapykantos kalbos spalį atliko bendrovė „Vilmorus“, apklaustas 1001 Lietuvos gyventojas. Reaguodama į jo rezultatus Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba šią savaitę pradėjo sąmoningumo didinimo kampaniją „Neapykantos kalba yra nusikaltimas“.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė tikisi, kad kampanija paskatins gyventojus neapykantos kalbą laikyti tuo, kuo ji iš tikrųjų yra – nusikaltimu.
Neapykantos kurstymas yra veika, kurią draudžia Baudžiamasis kodeksas.
„Neapykantos kurstymas yra veika, kurią draudžia Baudžiamasis kodeksas. Norime visuomenei priminti ne tik teisinį reguliavimą, bet ir tai, kodėl neapykantos kalba yra tokia žalinga. Ji pažeidžia žmonių lygiateisiškumo principą, baugina, žemina ir verčia jaustis menkesniu. To nenusipelnė nė vienas Lietuvos gyventojas“, – sako ji.
Pasak žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės, neapykantos kalba žmonės kartais klaidingai laiko bet kokius įžeidžiančius žodžius. Jos nuomone, tai įtvirtina neteisingą šio nusikaltimo supratimą.
„Neapykantos kalba yra raiška, kuria skleidžiama, kurstoma, skatinama ar pateisinama neapykanta prieš asmenį ar asmenų grupę būtent dėl jų tapatybės. Įstatymai saugo asmenų lygiateisiškumą, apimantį skirtingus žmonių požymius, tokius kaip tautybė, rasė, seksualinė orientacija, lytis, negalia, amžius ir kita. Neapykantos kalbos draudimas nereiškia, kad negalima garsiai reikšti savo įsitikinimų ar kritikuoti kitų žmonių poelgių. Svarbu nepamiršti, jog neapykantos kalba yra žalinga, nes ja puolamas asmenų lygiateisiškumas“, – teigia G. Ramanauskaitė.
Remiantis apklausa, 65 proc. tyrimo dalyvių mano, kad neigiami komentarai apie tam tikras visuomenės grupes turėtų būti laikomi viena iš diskriminacijos formų, tačiau tik 36 proc. sutiktų, kad tokie komentarai būtų laikomi baudžiamuoju nusikaltimu (33 proc. nesutiktų, o dar 31 proc. nežinojo, ką atsakyti).
Didžioji dauguma respondentų (71 proc.) sutiko, kad neigiami komentarai internete apie tam tikras visuomenės grupes skatina neapykantą ir susipriešinimą visuomenėje (su tuo nesutiko 11,5 proc.).
Tyrimo metu žmonėms buvo pateikiamos situacijos ir jie vertino, ar tai laikytina neapykantos kalba.
Situaciją, kai kitos rasės asmenims parduotuvėje grasinama, liepiama grįžti ten, iš kur atkeliavo, 84 proc. žmonių laikė neapykantos kalba. Taip nemanė 3 proc. apklaustųjų.
Pavyzdį, kai kompiuteriniame žaidime taikiniu pasirinkti tabore gyvenantys romai, raginama juos „šaudyti“ ir tokiu būdu laimėti žaidimą, 66 proc. žmonių laikė neapykantos kalba. Su teiginiu nesutiko 7 proc., o dar 26 proc. negalėjo pasakyti.
Atvejus, kai socialiniame tinkle rašomi komentarai, kuriais raginama smurtauti prieš lesbietes, gėjus, biseksualius ir translyčius asmenis, neapykantos kalba laikė 81 proc. tyrimo dalyvių. Taip nemanė 3 proc., o 15 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės.
Tyrimo metu pateiktą atvejį, kai prie žydų bendruomenės centro iš žemių supilama svastika, neapykantos kurstymu laikė 75 proc. žmonių. Su tuo nesutiko 4 proc., o 21 proc. neturėjo nuomonės.
Situaciją, kai politikas televizijos eteryje ragina kastruoti psichikos negalią turinčius asmenis (kad jie „nesidaugintų“), kaip neapykantos kalbą vertino 78 proc. žmonių, 6 proc. taip nemanė, o 17 proc. neturėjo nuomonės.
Atvejį, kai politologas, komentuodamas užsienyje įvykdytą teroristinį išpuolį, teigia, jog „visi musulmonai yra teroristai“, neapykantos kalba laikė 76 proc. apklaustųjų, 5 proc. su teiginiu nesutiko, o 19 proc. neturėjo nuomonės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nyderlandai pratyboms į Lietuvą atsiųs oro gynybos sistemas „Patriot“9
Nyderlandai pranešė, kad kelioms savaitėms atsiųs į Lietuvą ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“. ...
-
Bus pristatyta teismų veiklos ataskaita: pernai išnagrinėta 191 tūkst. bylų1
Penktadienį Teisėjų tarybos atstovai pristatys teismų veiklos ataskaitą, bylų nagrinėjimo tendencijas. ...
-
„Palangos dienos“ kviečia paminėti dvi kurortui svarbias datas
Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį. ...
-
Minimas Lietuvos narystės NATO 20-metis: vyks iškilminga ceremonija, skris naikintuvai2
Prieš 20 metų Lietuvai tapus visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos NATO nare, penktadienį sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose bus minima ši sukaktis, NATO vėliava kils Vilniaus televizijos bokšte. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai4
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...