Kaip rodo naujausias EBPO PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimas, tarp visų dalyvavusių šalių Lietuva pagal matematines žinias yra aukščiau už 64 šalis, pagal skaitymo gebėjimus – aukščiau už 63 šalis, gamtamokslines žinias – aukščiau už 62 šalis, o informacinį problemų sprendimą – aukščiau už 63 šalis, tarp 91 EBPO tyrime dalyvavusios šalies.
Tokie rezultatai yra aukštesni nei EBPO vidurkis ir lenkia didelę dalį kitų tyrime dalyvavusių šalių.
„Vidutiniai šalies taškai visose keturiose matavimosi srityse, vertinimo srityse, yra aukštesni nei EBPO šalių vidurkis. (...) EBPO šalių vidurkis – ne iš 91 šalies skaičiuota, o tik iš tų EBPO šalių vidurkio. (...) Lietuvos rezultatai yra stabilūs, arba, jeigu yra kritimas, (tai jis yra – BNS) mažesnis nei EBPO šalių vidurkis. Tai teikia nemažai vilčių“, – žurnalistams antradienį sakė EBPO PISA valdybos narė Rita Dukynaitė.
Savo ruožtu tyrimo pristatyme švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius pažymėjo, jog jis toliau padės formuoti švietimo politiką Lietuvoje.
„Tai vienas svarbiausių pasaulinių instrumentų, kurie įvertina mokinių žinias, gebėjimus ir nuostatas, reikalingas sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime“, – pristatyme kalbėjo jis.
Vidutiniai šalies taškai visose keturiose matavimosi srityse, vertinimo srityse, yra aukštesni nei EBPO šalių vidurkis.
Pagrindinė PISA 2025 tyrimo sritis buvo gamtamokslinis raštingumas. Tai didžiausias iki šiol vykęs PISA tyrimas – jame dalyvavo apie 700 tūkst. mokinių iš 91 šalies – 38 EBPO šalys (ar jų dalys) ir 53 šalys partnerės.
Pirmauja Kinijos regionai, paskutinės – Ruanda ir Kenija
Skelbiama, kad Lietuvos gamtamokslinio raštingumo rezultatai praktiškai nesiskiria nuo Čekijos, Belgijos, Vokietijos, Nyderlandų, Švedijos, Slovėnijos, Prancūzijos, Italijos ir Portugalijos. Pasiekimai yra statistiškai reikšmingai aukštesni už 62 šalių, žemesni už 19 šalių ir reikšmingai nesiskiria nuo devynių šalių.
Tuo metu Lietuvos penkiolikmečių matematinės žinios reikšmingai nesiskiria nuo Danijos, Slovakijos, Suomijos, Italijos, Vokietijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Tiesa, daugiau už Lietuvos mokinius surinko Estijos, Lenkijos mokiniai, mažiau – Latvijos penkiolikmečiai. Lietuvos mokinių informatinio problemų sprendimo rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni už 64 šalių, statistiškai žemesni – už 19 šalių.
Kalbant apie skaitymo įgūdžius – penkiolikmečių rezultatai statistiškai aukštesni už 63 šalių, žemesni už 18 šalių. Rezultatai nesiskiria nuo Šveicarijos, Čekijos, Austrijos, Švedijos, Belgijos, Vokietijos, Portugalijos ir Danijos.
Informatinio problemų sprendimo mokinių pasiekimai vertinami itin gerai. Lietuvos mokiniai šioje srityje pasiekė aukštesnius rezultatus už 63 šalis, žemesnius – už 13 šalių. Rezultatai nesiskiria nuo Čekijos, JAV, Airijos, Austrijos, Belgijos, Lenkijos, Suomijos, Nyderlandų.
Geriausias matematines, skaitymo ir gamtamokslines žinias turi keturių Kinijos regionų mokiniai, o prasčiausiai pasirodė Ruandos penkiolikmečiai. Tuo metu informatinio problemų sprendimo mokinių pasiekimai yra geriausi Kinijos Makao, o prasčiausi – Kenijoje.
Lietuvoje geriausiai sekasi didžiųjų miestų mokiniams
Palyginti pagal vietovę, aukščiausių matematinio, gamtamokslinio raštingumo, skaitymo gebėjimų ir informatinio problemų sprendimo vidutinių rezultatų Lietuvoje pasiekė sostinės ir kitų didžiųjų miestų mokyklų mokiniai. Žemiausių – miestelių ir kaimų mokyklų mokiniai.
Nors daugiau kaip pusė sostinės ir kitų didžiųjų miestų mokyklų tyrime dalyvavusių penkiolikmečių pasiekė aukštesnių gamtamokslinio raštingumo rezultatų nei EBPO ir Lietuvos vidurkis, didžiausias pasiekimų atotrūkis nustatytas tarp sostinės mokyklų.
Geriausiai tyrimo užduotis atliko lietuvių mokomąja kalba mokyklų mokiniai, prasčiau – rusų, o prasčiausiai – lenkų.
Remiantis tyrimo duomenimis, merginos geriau atlieka gamtamokslinio raštingumo užduotis ir demonstruoja aukštesnius skaitymo gebėjimus, o vaikinai – matematinį raštingumą.
Visose šalyse aukštesnio socialinio, ekonominio ir kultūrinio (SEK) statuso mokiniai pasiekia aukštesnių rezultatų. Lietuvoje miestuose vidutiniškai mokosi aukštesnio SEK statuso mokiniai, kaimuose – žemesnio, tačiau ir miestuose, ir kaimuose dalis jaunuolių iš žemesnio SEK pasiekia aukštesnių rezultatų.
Lietuvoje 48 proc. mokinių pateko į aukščiausią tarptautinį socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos skalės kvartilį.
Lankomumas lemia geresnius rezultatus
Tyrimas taip pat rodo, kad pamokų lankomumas ir nevėlavimas į pamokas prisideda prie geresnių mokinių pasiekimų. Mokinių, kurie praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, rezultatai yra žemesni. Pamokų lankomumas Lietuvoje, palyginti su 2018 metais, pagerėjo, tačiau vėlavimas į pamokas išliko toks pats.
Lietuvoje mokinių, nebuvusių mokykloje visą dieną ir vėlavusių į mokyklą, mažiau nei EBPO šalių vidurkis, tačiau mokinių, praleidusių keletą pamokų be pateisinamos priežasties, Lietuvoje daugiau nei EBPO šalių vidurkis.
Lietuvos mokinių, kurie gamtos mokslų namų darbus per dieną ruošė vidutiniškai nuo 30 minučių iki 1 valandos, gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra aukščiausi.
Aukštesni pasiekimai tų mokinių yra smalsūs ir mokydamiesi yra atkaklūs, įdeda daugiau pastangų. Taip pat tie, kurie mano, kad mokykla nebuvo laiko švaistymas ir kad išmoko dalykų, kurie pravers dirbant, pasiekė aukščiausių rezultatų.
Geresni rezultatai ir tų mokinių, kurie lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas – jas lankiusių Lietuvos mokinių gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra aukštesni nei visiškai nelankiusiųjų.
Lietuvos mokinių, kurie atsakė, kad jaučiasi saugiai, gamtamokslinio raštingumo rezultatai aukštesni. Daugiau nei 90 proc. Lietuvos mokinių jaučiasi mokykloje saugiai. Mažiausiai mokinių saugiai jaučiasi tokiose mokyklos vietose kaip koridoriai, valgykla, tualetas.
Spragos skaityme, skatins gabius vaikus
Viceministro J. Petkevičiaus teigimu, tyrimas parodė, kad viena didesnių Lietuvos moksleivių spragų – skaitymo gebėjimai, kuriuos reikės gerinti.
„Spragos, kurias mes matome šio tyrimo, tai yra pirmiausia gerinti mokinių skaitymo gebėjimus ir tam galvojame apie tai, kad reikia sukurti naujas skaitymo gebėjimus skatinančias programas, (rengti – BNS) įvairias akcijas mokyklose, kad labiau pagerintų skaitymą“, – žurnalistams po pristatymo sakė jis.
Anot jo, kita spraga, kurią mato ministerija, – tai, jog yra nedaug vaikų, kurie pasiekia aukščiausius gebėjimus, tad numatoma plėsti vaikų skatinimo priemones.
„Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) kuria specialias programas ir IT pagrindu, kad būtų galima vaikams pateikti informaciją gabiems vaikams. Kitas dalykas, mes manome, kad būtent naudojant dirbtinį intelektą reikėtų išplėsti gabių vaikų ugdymo programą“, – akcentavo jis.
„Ir, žinoma, turime siekti, kad nepasiekiančių slenksčio lygio vaikų būtų kuo mažesnis procentas. Į tai yra orientuota mūsų mokymosi pasiekimų gerinimo programa, nukreipta į tai, kad būtų vaikams, kurie per nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ketvirtoje ir aštuntoje klasėje nepasiekia reikiamo lygio, iškart būtų suteikiama pagalba“, – sakė viceministras.
J. Petkevičius taip pat pažymėjo, kad jau anksčiau imtasi gerinti mokinių matematines žinias, tai bus daroma ir toliau.
„Matematikos gerinimo planas taip pat numato konsultacijas vaikams tiesiogiai. Jau šiais metais dešimtokams ir dvyliktokams buvo NŠA ekspertų konsultacijos, vaikai galėjo prisijungti ir buvo labai šiuolaikiškai, paprastai paaiškinta, ką reiškia matematinis mąstymas, kaip suprasti uždavinius. Ir šią programą, manau, plėtosime“, – tikino viceministras.
Lietuva tyrime dalyvauja jau 20 metų
Lietuvoje PISA tyrime dalyvavo 7,7 tūkst. mokinių iš 295 lietuvių, lenkų ir rusų mokomosiomis kalbomis mokyklų.
Tyrime PISA Lietuva dalyvauja nuo 2006 metų. Tyrimas nuo 2025 metų organizuojamas kas ketverius metus.
PISA yra tarptautinis penkiolikmečių tyrimas, kurio tikslas – įvertinti mokinių žinias, gebėjimus ir nuostatas, reikalingus sėkmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, tai pritaikyti nepažįstamose situacijose mokykloje ir už jos ribų.
Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip švietimo sistemos parengia mokinius realiems gyvenimo iššūkiams ir sėkmingam dalyvavimui visuomenės gyvenime, tiriama, kaip mokiniai geba spręsti sudėtingas problemas, kritiškai mąstyti ir efektyviai bendrauti.
Naujausi komentarai