- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kone kas antrą šeimą yra palietusi emigracija, tačiau tik ketvirtadalis visuomenės laiko ją teigiamu reiškiniu, rodo „Kantar“ tyrimas. Penktadalis gyventojų svarsto apie emigraciją, tiesa, daugiausia – laikinai. Gerėjančias migracijos tendencijas sustiprino ir pavasarį prasidėjusi pandemija.
Vienas iš penkių planuoja išvykti
„Kantar“ ekspertės teigimu, nors kas penktas gyventojas vienaip ar kitaip mąsto apie emigraciją, daugiausia ji svarstoma kaip laikinas sprendimas.
„Iš ketinančių išvykti, didžioji dalis nori užsidirbti (apie 14 proc.) ir grįžti, pora procentų planuoja išvykti studijuoti. Tokių, kurie norėtų visam laikui išvykti iš Lietuvos, yra 4 procentai. Pastebima, kad moterys kiek labiau prisirišusios prie gimtinės, jos rečiau nei vyrai svarsto vykti ir dėl uždarbio, ir dėl studijų“, – sakė „Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė.
Beveik pusė jaunimo svarsto laikinai emigruoti
Duomenys rodo, kad daugiausia apie emigraciją svarsto ir jai pritaria jaunesni, iki 35 metų amžiaus, žmonės, vėliau jie tampa sėslesni.
Net 43 proc. 16-24 m. jaunimo svarsto apie emigraciją.
„Net 43 proc. 16–24 m. jaunimo svarsto apie emigraciją. Kas ketvirtas šioje amžiaus grupėje ketina vykti į užsienį laikinai užsidirbti. Tarp brandaus jaunimo (25–34 m.) taip pat yra aktualūs emigracijos planai: trečdalis jų galvoja apie emigraciją, dauguma iš jų – planuoja užsidirbti ir grįžti“, – sakė „Kantar“ ekspertė. Tyrimo duomenimis, laikinai išvykti dėl studijų labiau rūpi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos gyventojams, o dėl uždarbio – Šiaulių ir Panevėžio gyventojams.
Emigracijos mastas sumenko 40 proc.
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė pažymi, kad jau kelerius metus stebimos palankios tendencijos – palyginti su 2016 m., emigracijos mastas sumenko 40 proc., o grįžtančių lietuvių srautai per pastaruosius porą metų išaugo dvigubai.
„Koronaviruso epidemija ir apribotos kelionių galimybės šias tendencijas taip pat sustiprino. Kiek matome iš mūsų informacinio centro „Renkuosi Lietuvą“ užklausų, vis daugiau domimasi grįžimo galimybėms būtent dėl to, kad Lietuvoje jaučiasi saugiau: čia tikimasi geresnių sveikatos priežiūros galimybių, socialinių garantijų, vaikų švietimo ir kokybiško pragyvenimo, taip pat domimasi klausimais, susijusiais su ilgalaikio įsikūrimo galimybėmis – nekilnojamuoju turtu, sveikatos apsaugos sistema, santuoka ir pilietybe“, – sakė A.Sipavičienė.
Senjorai pritaria mažiausiai – o išvykusių turi daugiausia
Kaip rodo „Kantar“ tyrimas, daugiausia jau išvykusių šeimos narių turi pensinio amžiaus, vidurinio išsimokslinimo ir mažesnių miestelių gyventojai.
40 proc. šalies gyventojų turi emigravusių šeimos narių, ypač daug tokių tarp senjorų (65+ amžiaus), nors pastarieji emigracijai pritaria mažiausiai.
„40 proc. šalies gyventojų turi emigravusių šeimos narių, ypač daug tokių tarp senjorų (65+ amžiaus), nors pastarieji emigracijai pritaria mažiausiai. Maždaug pusė senjorų emigracijos nelaiko teigiamu reiškiniu – taip manančių yra reikšmingai mažiau nei kitose amžiaus grupėse“, – sakė J. Dundulytė.
Pasak jos, tyrimo duomenimis, labiausiai emigraciją kaip teigiamą reiškinį visuomenei mato jaunesni, 16–34 m. amžiaus gyventojai (26 proc. pritarė), taip pat mažesnių miestelių ir kaimo gyventojai (pritarė kas ketvirtas).
„Kas trečias gyventojas neturi aiškaus nusistatymo dėl emigracijos naudos ar žalos, tai daugiausia moterys ir 35–44 m. amžiaus grupės gyventojai. Palyginti su vyrais, moterys emigracijoje įžvelgia mažiau šviesiosios pusės nei vyrai (atitinkamai 39 ir 43 proc.)“, – analizavo J.Dundulytė.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. iš Lietuvos buvo emigravę 29 tūkst. gyventojų, 40 tūkst. imigrantų atvyko į Lietuvą, didžioji jų dalis – sugrįžtantys tautiečiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Domuko sėkmės istorija: po šešių valandų operacijos smegenų auglys visiškai pašalintas
Praėjusių metų pabaigoje paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ kreipėsi į visuomenę su labai ypatingu prašymu – šešerių metų vėžiu sergančiam Domukui skubiai reikalinga parama. Sąskaita už suplanuotą smeg...
-
Nesąžiningų vairuotojų madai artėja galas: kokie pakeitimai laukia?1
Seimui palaiminus Rinkliavų įstatymo pakeitimus, akimirksniu bus sučiupti ir tie vairuotojai, kurie neteisėtai naudojasi net ir neįgaliems vairuotojams skiriama kortele, atveriančia galimybę į nemokamą parkavimąsi brangiausiose ar patogiausiose vieto...
-
Ministerija: šiemet šalies mokyklose dirba beveik tūkstančiu daugiau mokytojų padėjėjų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiais mokslo metais šalies mokyklose dirba 5 tūkst. 271 mokytojo padėjėjas – tai beveik tūkstančiu daugiau nei praėjusiais mokslo metais, kai mokyklose dirbo 4 t...
-
Ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, tūkstančiai žmonių liko be elektros1
Per dvi pastarąsias paras ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusių medžių. ...
-
Seimui pasiūlyta atsisakyti reikalavimo tvirtinti paramos sutartį pas notarą2
Seimas imasi svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias supaprastinti paramos nevyriausybininkams teikimo procedūrą. ...
-
Dėl snygio elektros tiekimas neatnaujintas dar 13 tūkst. vartotojų2
Dalyje Lietuvos naktį iš pirmadienio į antradienį iškritus šlapiam sniegui, elektros dar neturi 13 tūkst. vartotojų, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
Ugniagesiai per parą pašalino 120 nuvirtusių medžių, iškrito rekordinis kiekis kritulių1
Ugniagesiai gelbėtojai per parą vyko šalinti 120 nuo stipraus vėjo ir sniego virtusių medžių, iššūkių kėlė ir pastarosiomis dienomis iškritęs neįprastai gausus šiuo metų laiku sniegas. ...
-
Sodybos kieme – it fronto linijoje: šoviniai skrieja ir į namą, ir į daržą11
Panevėžio rajone – tarsi ant fronto linijos stovinčios sodybos istorija. Savininkas tikino, kad jau dvejus metus jo kiemą iš nuomojamos šaudyklos apšaudo ten besilankantys žmonės. Šaudyklos savininkas netiki, nors jam ro...
-
Ugdymo įstaigose – pažeidimai dėl maitinimo: „sustresavo“ moterys3
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kasmet tikrina ugdymo įstaigų valgyklas. Deja, pažeidimai dažnai kartojasi, o kartais specialistai randa ir itin grubių. Štai vienos Šiaulių progimnazijos vadovui teko aiškintis dėl...