- Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Tyrimas: per metus sumažėjo manančiųjų, kad Lietuva yra saugi šalis...
-
Tyrimas: per metus sumažėjo manančiųjų, kad Lietuva yra saugi šalis...
-
Tyrimas: per metus sumažėjo manančiųjų, kad Lietuva yra saugi šalis...
-
Tyrimas: per metus sumažėjo manančiųjų, kad Lietuva yra saugi šalis...
-
Tyrimas: per metus sumažėjo manančiųjų, kad Lietuva yra saugi šalis...
-
Tyrimas: per metus sumažėjo manančiųjų, kad Lietuva yra saugi šalis...
-
Tyrimas: per metus sumažėjo manančiųjų, kad Lietuva yra saugi šalis...
-
Tyrimas: per metus sumažėjo manančiųjų, kad Lietuva yra saugi šalis...
-
Tyrimas: per metus sumažėjo manančiųjų, kad Lietuva yra saugi šalis...
-
Tyrimas: per metus sumažėjo manančiųjų, kad Lietuva yra saugi šalis...
-
Tyrimas: per metus sumažėjo manančiųjų, kad Lietuva yra saugi šalis...
-
Tyrimas: per metus sumažėjo manančiųjų, kad Lietuva yra saugi šalis...
Pernai, lyginant su metais anksčiau, 7 proc. punktais sumažėjo manančiųjų, kad Lietuva yra saugi šalis gyventi, rodo trečiadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) pristatytas tyrimas.
2022-aisiais manančių, kad šalyje yra saugu gyventi buvo 69 proc., o 2021-aisiais – 76 procentai.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tai yra suprantama, nes „karas Ukrainoje ir kitos grėsmės padarė įtaką“.
Beveik devyni iš dešimties gyventojų (87 proc.) jaučiasi saugūs gyvenamojoje vietoje – tai geriausias rezultatas nuo 2005 metų, kai tokios apklausos pradėtos vykdyti. 75 proc. šalies gyventojų mano, kad rizika tapti nusikaltimo auka yra maža, 79 proc. galvoja, kad kriminogeninė situacija šalyje yra gera.
50-75 metų žmonės, lyginant su kitomis grupėmis, jaučiasi mažiau saugūs, jie prasčiau vertina kriminogeninę situaciją ir riziką tapti nusikaltimo auka. Mažiau saugiai jaučiasi gaunantys mažiausias pajamas ir kaimo vietovėse gyvenantys žmonės.
„Bendra tendencija visgi labai gera, ir ta situacija, kurioje mes buvome 2006 metais, ir ta, kurioje esame dabar, jos labai radikaliai skiriasi“, – tyrimo pristatyme trečiadienį sakė VRM Projektų ir kokybės valdymo skyriaus vyresnioji patarėja Eglė Vileikienė.
L. Balandžio / BNS nuotr.
Per pastaruosius du dešimtmečius didžiausią nerimą žmonėms kėlė šios viešojo saugumo problemos: eismo saugumas, smurtiniai nusikaltimai ir korupcijos problemos.
Pasak E. Vileikienės, apklausa rodo pasikeitusias gyventojų nuotaikas – akcentuojamos globalesnės problemos.
Pernai viena iš svarbiausių viešojo saugumo problemų įvardijama nelegali migracija. Ši problema buvo aktuali ir 2016–aisiais.
Bendra tendencija visgi labai gera, ir ta situacija, kurioje mes buvome 2006 metais, ir ta, kurioje esame dabar, jos labai radikaliai skiriasi.
Per šešerius metus beveik per pusę (nuo 29 proc. iki 17 proc.) sumažėjo žmonių, teigiančių, kad esant poreikiui nesunkiai įsigytų narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
2021–2022 metais tokiam teiginiui pritarė 37 proc. jaunimo (15-29 metų amžiaus), 27 proc. vidutinio amžiaus (30-49 metų amžiaus) ir 16 proc. vyresnio amžiaus žmonių.
Dažniau teigė galintys nesunkiai įsigyti narkotinių prekių didžiausias pajamas gaunantys, rečiausiai – mažiausias pajamas gaunantieji.
Per ketverius metus iki 25 proc. sumažėjo žmonių, kurie pateisina nelegaliu būdu įsigytų prekių vartojimą. Pernai metais ši dalis buvo išaugusi iki 33 procentų. Tokį elgesį pateisina 37 proc. vyrų ir 26 proc. moterų, taip pat gaunantys mažiausias pajamas, o rečiausiai – gaunantys didžiausias pajamas.
Nelegaliu būdu įsigytų prekių vartojimą labiau pateisina žmonės turintys žemesnį išsilavinimą bei gyvenantieji pasienio regionuose.
Per du dešimtmečius padaugėjo žmonių, kurie bendradarbiauja su kaimynais bei tų, kure apdraudė savo turtą. Taip pat, pasak VRM, pastaraisiais metais gana didelė dalis žmonių pradėjo rūpintis savo asmens duomenų saugumu.
Mažiausiai savo ir savo turto saugumu rūpinosi jaunimas, vidutinio amžiaus žmonės labiau saugojo savo asmens duomenis ir buvo apdraudę turtą, patys vyriausi labiau linkę bendradarbiauti su kaimynais bei nevaikščioti vieni tamsiu paros metu.
Per dešimtmetį išaugo pasitikėjimas institucijomis: Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (nuo 85 proc. iki 93 proc.), policija (nuo 60 proc. iki 82 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (nuo 46 proc. iki 75 proc.), o Bendruoju pagalbos centru – nuo 57 proc. iki 88 proc.
Tyrimo metu apklausti 15–75 metų amžiaus 3027 respondentai. Tyrimo paklaida siekia apie 1,8 proc.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą VRM ir Policijos departamento iniciatyva atliko „Spinter tyrimai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovu siūloma skirti M. Kairį
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska (Evelina Dobrovolska) Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) vadovu siūlo skirti dabartinį įstaigos direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Kairį. ...
-
Į Lietuvą pratyboms atvyksta JAV karinė technika3
Penktadienį Lenkijos - Lietuvos sieną kirto pirmoji JAV kariuomenės 2-ojo kavalerijos pulko karinės technikos kolona, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius1
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Kas ir kokiu atveju pripažįsta žmogų nepakaltinamu?2
Teismo esate pripažintas nukentėjusiuoju, bet nusikaltėlis – nepakaltinamas. Ar jums bus atlyginta žala ir kada žmogus laikomas nepakaltinamu? Į šiuos klausimus LNK atsakė Baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto narys advoka...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
Komendantūros: dažniausiai užduodami klausimai2
Kiekvienas žmogus turi žinoti savo vaidmenį valstybės gynyboje ir įgyti praktinių gebėjimų, reikalingų priešintis, nes žinios suteikia užtikrintumo, teigia Krašto apsaugos ministerija. Tam, kad visi suprastų savo vaidmenis, Lietuvos k...
-
Prezidentūra sureagavo į L. Kasčiūno siūlymus: tai negali vėlinti divizijos įgyvendinimo datos5
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno siūlymai stiprinti oro gynybą bei etapais didinti tankų pajėgas negali pavėlinti užsibrėžto divizijos suformavimo termino, teigia Prezidentūra. ...
-
Vilniaus savivaldybė pritarė naujojo darželio Perkūnkiemyje projektui3
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė naujo, 290 vaikų talpinančio darželio Perkūnkiemio rajone projektui. Skelbiama, kad gavus statybų leidimus, darbus tikimasi pradėti kitų metų pradžioje. ...
-
Žada, kad iki 2050-ųjų žuvusiųjų avarijose nebebus: kliedesiai ar realybė?13
Keturios Lietuvos ministerijos ir dar septynios institucijos gyventojams davė pažadą – iki 2030 metų žūčių Lietuvos keliuose mažės perpus, o jau 2050 metais avarijose žuvusių išvis nebebus. Kad tuos pažadus įgyvendintų, policija jau...