Atsižvelgdami, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse gyventojų žūsta daug daugiau negu miestuose, ugniagesiai teigia su nerimu laukiantys netrukus prasidėsiančio šildymo sezono.

Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Pernai vien tik nuo rugsėjo mėnesio iki metų pabaigos gaisruose žuvo 46 žmonės.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų jutiklius.

Kaip skelbia ugniagesiai, per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 7 tūkst. 648 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 16,5 proc. Gaisruose žuvo 62 žmonės (2015 m. – 79), iš jų 3 vaikai (6), o 126 gyventojai (148) patyrė traumų. Tai pats mažiausias per dvylika metų žuvusiųjų gaisruose skaičius.

Šiemet jau kilo 9 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir 3 gaisrai, pasiglemžę po 3 gyvybes. Miestuose gaisruose žuvo 22 gyventojai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 40. Aštuoni žmonės žuvo Kauno mieste, 7 – Vilniaus rajone, 6 – Šalčininkų rajone,  po 5 – Kėdainių ir Varėnos rajonuose bei Vilniaus mieste, 4 – Šiaulių mieste, po 3 – Alytaus ir Anykščių rajonuose

Dėl neatsargaus rūkymo šiemet žuvo 19 gyventojų, 17 – dėl neatsargaus žmonių elgesio su ugnimi, 5 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 4 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, po 1 – dėl padegimų bei kitų priežasčių.  Dar 9 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.