Ugniagesiai visoje Lietuvoje pradeda reidus dėl žolės deginimo

Ugniagesiai visoje Lietuvoje pradeda reidus dėl pernykštės žolės deginimo, tam žadama pasitelkti dronus, nustatant pažeidėjus talkins ir aplinkosaugininkai, miškininkai.

Pareigūnai per reidus tai pat informuos visuomenę apie gaisrų atvirosiose teritorijose pavojų, jų padarinius ir atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą. Nustatytiems gaisrinės saugos reikalavimų pažeidėjams bus skiriamos baudos.

Reidai bus rengiami nuo kovo iki gegužės mėnesio.

Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Vida Šmigelskienė, nuo kovo pradžios ugniagesiai gesinti gaisrus atvirose teritorijose vyko jau per 300 kartų, jų metu ugnis išdegino apie 250 hektarų atvirų teritorijų.

Šią savaitę ugniagesiai šalyje kasdien gesino per 30 tokių gaisrų, vien ketvirtadienį atvirosiose teritorijose užgesinti 48 gaisrai. Daugiausiai tokių gaisrų fiksuojama Kauno, Vilniaus apskrityse.

„Savaitgalį bus žiūrima, stebima, kas vyksta. Praktika rodo, kad būtent savaitgaliais pagausėja tokių gaisrų, galbūt žmonės turi daugiau laiko, imasi tokios iniciatyvos, niekas nesikeičia jau daug metų“, – BNS sakė PAGD atstovė.

Pasak jos, bus bendradarbiaujama ir su Nacionaline mokėjimo agentūra, nustačius pažeidėjus, kurie degina žolę jiems priklausančiose teritorijose, jiems gali grėsti ir netekti europinių išmokų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per 5-erius pastaruosius metus kovo mėnesį vidutiniškai kilo 515 gaisrų atvirosiose teritorijose. Pasak V. Šmigelskienės, statistika rodo, kad daugiausiai gaisrų atvirose teritorijose kyla šeštadieniais.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai ypatingai prašo nedeginti pernykštės žolės miškuose, durpynuose ar kitose atvirosiose teritorijose, o pastebėjus gaisrus, nedelsiant informuoti pagalbos tarnybas telefonu 112.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad sausos žolės, lapų, šiaudų ir pan. deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 30 iki 230 eurų baudą, įmonių vadovams ir atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Be to, ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

PAGD duomenimis, pernai Lietuvoje užgesinti 2165 gaisrai atvirosiose teritorijose, išdeginę daugiau kaip 1,13 tūkst. hektarų pievų, ražienų ir miško. Neretai deginat žolę, liepsnos išplinta į gyventojų sodybas ir sunaikina gyvenamuosius, ūkinius ar kitus pastatus.

Pernai už šiuos pažeidimus, pasak V. Šmigelskienės, nubausta apie 30 asmenų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

senis

senis portretas
kalti yra tie kas nešienauja žolės ir palieka terpę veistis joje visokiam brudui ,kaip erkės reikia baust tuos kas netvarko tu staburu , o dega tai čia parodoma valdžiai kad ji ravi šieną ir netramdo žemvaldžiū.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių