Kauno rajone daugiau nei 30 metų ūkininkaujantis Arūnas Dirmeikis apžiūrinėjo savo rapsų laukus. Ūkininkas sakė, kad šiemet vargo būta, nenuspėjamas klimatas pridarė daug bėdų, baimintasi, kad gali būti prarastas visas derlius.

„Iškilo problemų, praėjo krušos netikėtos prieš pat javapjūtę, kai iki rapsų kūlimo buvo likę gal 3–5 dienos. Rapsas ypač jautrus, lengvai išbyra“, – kalbėjo A. Dirmeikis.

Pasak ūkininko, pastarieji metai tapo iššūkiu.

„Kokius 6–7 metus sunku įvertini priežastis, gamtinių anomalijų padaugėjo“, – teigė A. Dirmeikis.

Ūkininkai sunkiai pragyvenę šiltąjį laikotarpį dabar su baime laukia, kokia bus žiema. Jeigu orai smarkiai atšals, rapsų derlius gali būti prarastas.

Didžiausias gąsdinimas ir išgąstis tai, kad rizikos tampa sisteminėmis, labai didelės.

„Žiūrint, kokia bus žiema, pavojus yra, jeigu bus žemesnės temperatūros, vėjai, žinoma, kad tikimybė yra“, – šnekėjo ūkininkas Tomas Dirmeikis.

Tokių problemų ir baimių turi kone visi Lietuvos ūkininkai. Draudikų teigimu, sunku prognozuoti, kuri gamtos stichija kuriais metais pridarys daugiau nuostolių. Pernai derlių sudaužė kruša, šiemet nuplovė liūtys.

„Didžiausias gąsdinimas ir išgąstis tai, kad rizikos tampa sisteminėmis, labai didelės. Sunku jas suvaldyti, prisitaikyti, seniau buvo lokalios, dabar vis didesnės“, – nurodė „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Gamtos stichijų pasekmės vien Lietuvos ūkiams pragaištingos – kai kur derlius sunaikintas ir kone 100 proc.

„Buvo pranešta apie 135 tūkst. hektarų, suvokimui, reikėjo apžiūrėti 14 tūkst. laukų. Kasmet kiekiai didėja“, – sakė M. Rusteika.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ūkininkai patiria milijonines žalas. Labiausiai kenčia Vidurio Lietuva.

„Išmoka vien už rapsus siekė 9 mln., už vasarinius javus, pupas – apie 4 mln., bendrai išmokėjome 13,5 mln.“, – pabrėžė „VH Lietuva“ vadovas.

Ne ką geriau ir visoje Europoje.

„Labai sunkūs metai, pilni iššūkių visoje Europoje. Labai smarkiai nukentėjo Latvijos ir Vokietijos ūkiai, taip pat ūkiai Vakarų ir Pietų Europoje. Buvo labai sunku“, – kalbėjo „VH“ valdybos narys Philipp'as Schonbach'as.

Jeigu Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje ūkininkai prarado rapsus, tai Nyderlanduose, Belgijoje ūkininkai prarado vaisių derlių, Vokietija – vynuoges.

„Šiemet Europoje ūkininkams išmokėjome daugiau nei 300 mln. eurų. Panaši suma buvo išmokėta ir pernai. Šie ir praėję metai buvo patys blogiausi per visą laikotarpį, nes žalų sumos ir mastai buvo didžiausi iki šiol“, – nurodė „VH“ valdybos narys.

Specialistai sako, kad gamtos stichijoms talžant ūkininkų pinigines ne tik patiriami nuostoliai, bet ir prastėja produktų kokybė bei kyla kainos.