Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) šį planą parengė įgyvendindama Seimo birželį patvirtintą bendresnį dokumentą. Jis bus tvirtinamas Vyriausybėje, bet pertvarkai įgyvendinti teks keisti universitetų statutus, o valstybinių aukštųjų mokyklų statutus tvirtina Seimas, taigi ministrų kabineto sprendimas pertvarkos dar neužbaigs.

BNS pateikia svarbiausius klausimus ir atsakymus apie pertvarką.

Ko siekiama pertvarka?

Sausį Vyriausybėje planuojamą pertvarką pirmą kartą pristatęs premjeras Saulius Skvernelis ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad jos tikslas nėra tiesiog sumažinti mokslo įstaigų skaičių, bet kelti aukštojo mokslo kokybę, labiau atspindėti darbo rinkos poreikius, mažinti emigraciją. 

Šie tikslai įvardinti ir Seimo birželio 29 dienos nutarime nurodant, kad siekiama sukurti prielaidas aukštai mokslo ir studijų kokybei, veiksmingai aukštojo mokslo sąsajai su šalies visuomenės, valstybės, verslo poreikiais bei mokslo ir studijų tarptautiniam konkurencingumui.

Kokių universitetų neliks?

Nė vienas universitetas nebus tiesiog uždarytas – pertvarka suplanuota vykdyti jungiant aukštąsias mokyklas. Pagal naujausią ŠMM parengtą planą Vilniuje turėtų likti Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (prie jo būtų prijungiamas Mykolo Romerio universitetas), Lietuvos muzikos ir teatro bei Vilniaus dailės akademijos.

Kaune veiktų Vytauto Didžiojo (prie jo jungiami Lietuvos edukologijos bei Aleksandro Stulginskio universitetai), Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai (prie jo jungiamas Lietuvos sporto universitetas).

Iki šiol Vilniuje veikęs Lietuvos edukologijos universitetas formaliai jungiamas prie Vytauto Didžiojo, nors pedagogų rengimo centras steigiamas ir Vilniaus universitete.

Šiaulių universitetas tampa Vilniaus universiteto padaliniu, Klaipėdoje lieka savarankiškas universitetas.

Kaip vyks pertvarka?

Vyriausybė kartu su planu numato universitetams, įgyvendinantiems pertvarką, padalinti per 100 mln. eurų ES lėšų, jos būtų paskirtomos dar iki 2017 metų pabaigos. Be to, 2018 metų pirmą ketvirtį persitvarkančioms mokykloms numatoma skirti beveik 17 mln. tyrėjų ir dėstytojų darbo užmokesčiui didinti.

Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriai gegužę pareiškė, kad jungiant aukštąsias mokyklas būtini konkursai. Ministrė tada sakė, kad žingsniai, kaip bus atsirinktos kokybiškiausios studijų programos ir dėstytojai, bus detalizuoti vėliau.

Persitvarkančių universitetų statutus turės tvirtinti parlamentas.

Ar liko prieštaraujančių?

Nepritarimą reiškė daug universitetų, planas buvo koreguojamas taip, kad kritikos atsisakė Mykolo Romerio, Vytauto Didžiojo, Aleksandro Stulginskio, Klaipėdos universitetai, atsisakyta nuostatos ir išskaidyti Lietuvos edukologijos universitetą, kam prieštaravo ši aukštoji mokykla.

Universitetai dar ir šią savaitę buvo įtikinėjami pritarti planui. Lietuvos sporto universiteto rektorius Aivaras Ratkevičius BNS sakė, kad antradienį buvo pakviestas į Seimą, kur Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovų buvo įtikinėjamas sutikti jungtis prie Sveikatos mokslų universiteto: „Mums tikrai trūksta dokumentų, kurie galėtų mus nuraminti, dabartiniai keli sakiniai kelia abejonių. Šiandien buvo pažadėta, kad bus daugiau informacijos. Bet gal dar Vyriausybė nuspręs atžvelgdama į mūsų nutarimą nejungti mūsų su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Visgi koks sprendimas bebūtų, mes pasirengę dirbti kartu“.

Kokius diplomus gaus baigusieji?

Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė yra sakiusi, kad jungimosi atveju įstojusieji į aukštąją mokyklą iki pertvarkos greičiausiai baigę gautų naujos stipresnės aukštosios mokyklos diplomą.