Šiomis pataisomis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas nusitaikė į draudžiamais įrankiais ar būdais žvejojančius brakonierius bei tuos, kurie nelegaliai žvejoja lašišas, šlakius, marguosius upėtakius,  kiršlius, nes tokio brakonieriavimo metu dažnai padaroma itin didelė žala gamtai.

„Brakonieriavimas, deja, niekur nedingo. Vis dar sugaunami ir „elektrikai“, ir neleistinus žuvų kiekius ar draudžiamu laikotarpiu žuvis gaudantys asmenys. Tokio brakonieriaus padaryta vidutinė maža žala siekia 307 eurus, o vidutinė didelė žala siekia net 5 tūkst. 951 eurą. Tai reiškia, kad brakonierius buvo sugautas su 25 lydekomis, 59 karšiais arba 6 lašišomis. 2022 metais buvo išaiškinti 35 stambaus brakonieriavimo atvejai, kai žala, padaryta žuvų ištekliams, viršija 2 tūkst. 450 eurus. Šiais metais užfiksuota 10 tokių atvejų“, – sako L. Jonauskas.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys teigia, kad dažnai sulaikomi itin didelę žalą gamtai padarę brakonieriai, kurie jau yra ne kartą bausti.

Per pastaruosius kelis metus  yra nustatytas ne vienas pažeidimas, kaip žala gamtai viršija 20 tūkst. eurų. Net sunku patikėti, kad tokio masto pažeidimus padaro vienas ar keli asmenys.

„Per pastaruosius kelis metus  yra nustatytas ne vienas pažeidimas, kaip žala gamtai viršija 20 tūkst. eurų. Net sunku patikėti, kad tokio masto pažeidimus padaro vienas ar keli asmenys. Pavyzdžiui, vieno konkretaus pažeidimo metu padaryta žala gamtai siekia daugiau nei 28 tūkst. eurų. Šio pažeidimo metu sulaikyti asmenys yra ne kartą bausti. Vienas baustas – 7 kartus, iš jų 4 kartus šiais metais, kitas baustas –10 kartų, iš jų taip pat 4 kartus šiais metais. Šie pažeidėjai 2022 metais sulaikyti su 9 lašišomis, šiais metais – su 4. Didžiausio per pastaruosius kelis metus užfiksuoto brakonieriaus padaryta žala gamtai siekė net 42 tūkst. 150 eurų. Tai rodo, kad baudos kai kurių asmenų nuo brakonieriavimo neatgraso, reikia ir kitų priemonių“, – teigia L. Jonauskas.

Parlamentaro nuomone, transporto priemonės konfiskavimas už padarytą didelę žalą aplinkai, galėtų reikšmingai sumažinti pažeidimų skaičių ir atgrasytų brakonierius nuo pakartotinių nusižengimų.

„Už medžioklės bei atliekų tvarkymo pažeidimus gali grėsti transporto priemonės konfiskavimas. Brakonieriai dažnai prie vandens telkinių atvyksta transporto priemonėmis, kuriomis išsiveža nelegaliai sužvejotą laimikį. Už stambius mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kai padaryta žala gamtai viršija 2 tūkst. 450 eurų, turi būti privalomai skiriama transporto priemonių, kurios buvo panaudotos neteisėtų žvejybos įrankių ir/ar žuvies gabenimui, konfiskavimas. Be transporto priemonės brakonieriams būtų sunkiau vykdyti pažeidimus, o dažnas gal ir susimąstytų, ar verta už kelias nelegaliai sugautas lašišas prarasti automobilį“, – sako L. Jonauskas.

Siūloma, kad Administracinių nusižengimų kodekso pataisos įsigaliotų nuo 2024 metų liepos 1 d.