- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį įsigaliojo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimas, leidžiantis už turėtą negrąžintą žemę miestuose prašyti kompensuoti lygiaverčiu mišku.
Naujas teisinis reguliavimas numato, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. vasario 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo. Jie gali prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas.
Tokius piliečių prašymus nagrinėjanti institucija privalės ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu apie tokią atsiradusią galimybę. Pilietis, pageidaujantis, kad už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi ne vėliau kaip iki 2023 m. vasario 1 d. žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą. Jis turėtų nurodyti kadastro vietovę, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn miško sklypą, lygiavertį turėtajam.
Šį Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) inicijuotą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimą Seimas priėmė šių metų birželio 28 d.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA- KŠS) atstovaujanti parlamentarė Rita Tamašunienė tvirtina, kad įsigaliojus įstatymo pataisoms Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos negalės žmonėms siųsti raštus, kuriuose „spaudžia“ buvusius savininkus imti pinigines kompensacijas už negrąžintą žemę, nors jie jų nepageidauja.
ELTA jau skelbė, kad siekdami apginti teisėtus buvusių žemės savininkų lūkesčius, LLRA- KŠS atstovaujantys parlamentarai R. Tamašunienė ir Česlav Olševski kreipėsi į Vyriausybę, žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir Teisingumo ministeriją.
Tokį kreipimąsi paskatino faktai, kai yra, parlamentarų nuomone, tyčiojamasi iš buvusių savininkų, siūlant sumokėti, pavyzdžiui, piniginę kompensaciją – 45 eurus už 0,0622 ha žemės sklypą.
„Prašome užtikrinti teisėtus savininkų lūkesčius atkurti nuosavybes teises į žemę įstatymų nustatyta tvarka ir nedelsiant sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos laiškų siuntinėjimą paveldėtojams dėl piniginės kompensacijos už negrąžintą žemę“, – sakoma Seimo narių R. Tamašunienės ir Č. Olševskio kreipimesi į Vyriausybę ir ministerijas.
Parlamentarai įsitikinę, kad pagal galiojančius teises aktus „jokiu būdu negali būti priverstinio kompensavimo pinigais“. Jų teigimu, tik piliečiui išreiškus raštišką pageidavimą už likusią žemę miesto ar kaimo teritorijoje turi būti atlyginama pinigais.
„Atlyginimas pinigais turėtų būti išimtinė galimybė, kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal įstatymą negrąžinamas, o ne taisyklė, kai net ir esant laisvų žemės plotų kaimo ar miesto teritorijai priskirtoje žemėje, asmenys verčiami rinktis kompensaciją pinigais, kuri neatitinka rinkos vertės ir prasilenkia su teisingumo ir proporcingumo principais“, – mano Seimo nariai R. Tamašunienė ir Č. Olševski.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų1
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė1
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...