Rudiškių pagrindinės mokyklos 2010 metais baigta renovacija tuomet dar litais kainavo milijoną. Tačiau 500 kv. m plotuose niekas nesimoko. Praėjus vos dvejiems metams po renovacijos – ji buvo uždaryta. Jau šešerius metus šis pastatas visiškai tuščias. Apie 50 kaimo vaikų mokytis važinėja į kitus ar miestelius.

Joniškio meras Gediminas Čepulis teigia, kad ši renovacija – veltui leisti pinigai, bet svarsto, kad galbūt ankstesnio mero laikais renovacija atrodė reikalinga.

„Ar tai nėra pinigų švaistymas? Kam reikėjo renovuoti mokyklą, kurioje vaikų vis mažėja? <...> Čia ne mano vadovavimo laikais tai įvyko, bet tais laikais meras ir vicemerė gal matė, kad reikalinga. Aišku, dabar tikrai matosi, kad vaikų nebėra, bet tais laikais kitaip jiems atrodė“, – svarsto G. Čepulis.

Joniškio meras sako, kad už milijoną litų suremontuotas tuščias nereikalingas pastatas, kuriuo niekas nesusidomėjo, nešildomas, bet tai nereiškia, kad jo priežiūra visai nekainuoja.

„Mūsų rūpestis – visą aplinką sutvarkyti. Teritorija nemaža, stadionas prieš mokyklą – pjaunam žolę daug kartų per vasarą, šienaujame, darbininkai šiukšles renka“, – vardija meras.

Daug kur uodegos dar plikos, o mes švaistom pinigus dideliems dalykams.

Kitam Lietuvos gale esančios Suvieko mokyklos renovacija kainavusi panašiai – apie 260 000 eurų – baigta 2016-ųjų rudenį, kai ten bebuvo likusios dvi klasės. Kitų metų rugsėjį naujos moksleivių klasės nebebuvo formuojamos.

Buvusios mokyklos renovuotame pastate dabar įsikūrę vaikų darželis su priešmokykliniu ugdymu, seniūnija, kultūros namų ir bibliotekos padaliniai, ambulatorija. Tačiau tušti liko kiti – Suvieko seniūnijos, kultūros namų ir ambulatorijos pastatai.

Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymi, kad savivaldybių pirminis tikslas – gauti pinigus, ir dažnai tai padaryti padeda vienmandatėse apygardose išrinkti Seimo nariai.

„Čia yra dvi to priežastys – visų pirma gali prieš vietos rinkėjus pasirodyti, tiek savivaldybė, tiek vietos Seimo narys, o antras dalykas – tai dažnai būna darbo vietos kažkokiems verslams, kurie, ne paslaptis, labai dažnai būna susiję ir su vietų tarybų nariais regionuose“, – sako I. Šimonytė.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio teigimu, tokį švaistymą sau galėtų leisti arabų šeichai, bet tikrai ne Lietuva.

„Yra turtingų valstybių, kurios neskaičiuoja – arabų šeichai neskaičiuoja, skandinavai mažiau skaičiuoja, nes jie turtingi. Vienas dalykas, Lietuva – per mažas kraštas tokiems žaidimams, antras dalykas – daug kur uodegos dar plikos, o mes švaistom pinigus dideliems dalykams“, – sako R. Kuodis.