Užsienio jaunimas atrado Lietuvą

Šiandien baigėsi tarptautinė jaunimo stovykla, supažindinusi atvykėlius iš svečių šalių su Lietuvos žymiausiomis vietovėmis, kultūra bei istorija. Vakar dešimt dienų mūsų šalyje viešėję užsieniečiai atsisveikino su Klaipėda ir paskutinei nakčiai išvyko į Vilnių.

Stovyklą „Discover Lithuania“ („Atrask Lietuvą“) jau antrą kartą rėmė ir koordinavo Lietuvos „Rotary“ organizacija. Pirmąsyk į Lietuvą atvykusius aštuonis jaunuolius iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos, Lenkijos, Švedijos, Čekijos, Vengrijos ir Turkijos apsiėmė globoti Vilniaus senamiesčio „Rotary“ klubas. Trakuose atšventę Jonines, aplankę Molėtų observatoriją, susipažinę su Kauno ir Vilniaus muziejais, stovyklautojai atvyko į uostamiestį. Tris dienas jais rūpinosi ir su žymiausiomis vietovėmis supažindino „Rotary“ Klaipėdos „Aditės“ klubo moterys bei jaunieji „Rotarakt“ nariai.

„Iš tiesų jie susipažino ne tik su mūsų kultūra, tradicijomis, bet kartu, gyvendami šeimose, ir su buitimi, lietuviško gyvenimo ypatumais“, - pasakojo „Aditės“ narė Lolita Žulpienė. Anot jos, daugelis nežinojo, kur važiuoja ir kas yra ta Lietuva, todėl kaskart mėgavosi naujais vaizdais. „Nidoje jie vartaliojosi po kopas, bėrė smėlį į kojines, į fotoaparatų futliarus, kad parvežtų savo artimiesiems namo. Vakare, prieš išvažiuodami į Vilnių, jie labai džiaugėsi, kad atvyko čia, kai kurie net verkė, kad teks išvažiuoti“, - sakė L. Žulpienė. Stovyklautojai, pasak jos, buvo visiškai neįnoringi ir nepriekabūs. Tačiau lietuviškas maistas jų nesuviliojo – cepelinų jie visai nevalgė, o girą gėrė užsikimšę nosis. Apsilankę kavinėse, užsienio jaunuoliai pageidaudavo jiems tradicinio maisto – keptų bulvyčių, dešrelių bei kolos. „Man patiko jūsų šalis, nes čia taip žalia. Tiesą sakant, prieš atvykdama buvau kitokios nuomonės. Maniau, kad Lietuva labai varginga šalis, bet pasirodė, kad taip nėra. Tik nepatiko jūsų maistas, bet tai – ne problema“, - sakė iš Ispanijos atvykusi Irena Hortal. Lietuviški patiekalai nesužavėjo ir vengro Gerdželio Kečkeso, užvis labiau jam patiko greitas lietuvių gyvenimo tempas. Švedui Martinui Karlsonui, Lietuvoje gavusiam princo Hario vardą, labiausiai įsiminė lietuvių humoras bei atvirumas.