Dviejų valdančiųjų liberalių partijų konkurencija jau virsta kova be taisyklių: politikai svaidosi kaltinimais korupcija ir negarbingu elgesiu.

"Mainais už pelningą užsakymą"

Vasaros pabaigoje Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) valdyba nusprendė iš partijos pašalinti Molėtų skyriaus pirmininką Rimantą Šavelį ir jo pavaduotoją Jeronimą Balčiūną. Liberalcentristai teigia, kad "už partijos vardo diskreditavimą pašalinti politikai anksčiau yra prasitarę, kad mainais už finansinę naudą jie gali pereiti į kitą partiją".

"Bendra valdybos narių nuomone, partijoje negali dirbti žmonės, kurie įtariami politine korupcija, kurie dirba nepaisydami įstatų ir kurių veiksmai yra nesuderinami su valstybės politiko pareigomis", – rašoma LiCS pranešime spaudai.

Liberalcentristų teigimu, R.Šavelis ir J.Balčiūnas esą kolegoms yra prasitarę, kad mainais už pelningą užsakymą vienai bendrovei jie pasirengę pereiti į kitą partiją. "Mums ne pakeliui su tokiais žmonėmis. Negalime toleruoti tokių veiksmų", – sakė LiCS centrinio rinkimų štabo vadovas Artūras Melianas.

Nors tuomet nebuvo įvardyta, kokia partija "perpirkinėja" Molėtų liberalcentristus, A.Melianas nurodė, kad pagal pažiūras tai artima partija, jau keletą metų Molėtuose esą negalinti įkurti savo skyriaus.

Išeina beveik visi

Patys išmestieji iš LiCS gretų neslepia, kad jau pradėjo pereiti į kitą valdančiąją partiją – Liberalų sąjūdį (LS). "Artėjant kitąmet vasarį vyksiantiems savivaldos rinkimams žiūrime geresnės, parankesnės situacijos", – aiškino R.Šavelis. Pasak jo, liberalcentristų gretose vyrauja "nežinomybė, intrigos ir anarchija", o LS "situacija kur kas aiškesnė, ramesnė, tvarkingesnė – tai labai svarbu artėjant rinkimams ir kovojant dėl rinkėjų balsų".

Tuo esą ir paaiškinamas didžiosios daugumos LiCS Molėtų skyriaus narių ketinimas pereiti į LS gretas. "Pareiškimai jau parašyti, iš 25 buvusių LiCS skyriaus narių į LS gretas nusprendė pereiti 21, likusieji dar galvoja", – tvirtino Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas einantis R.Šavelis.

Pasak jo, į LS dar iki savivaldos rinkimų pereis ir visi trys Molėtų rajono savivaldybės taryboje esantys liberalcentristai – be J.Balčiūno, tai Marius Baltuška ir Dalius Daškevičius. Jeigu taip atsitiks, liberalcentristai netrukus nebeturės nė vieno atstovo Molėtų rajono taryboje, o LS įgis iškart tris, nors iki šiol neturėjo nė vieno.

Suviliojo valstybės pinigais?

Liberalcentristų atstovai užsimena, kad Molėtų skyriaus perėjimas į LS susijęs su šios partijos lyderio, susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio garantijomis tam tikroms įmonėms pateikti daugiau pelningų valstybinių užsakymų. Neslepiama, kad pirmiausia kalbama apie kelių tiesimo ir remonto bendrovę "Melinga", kurioje vienas vadovų ir stambiausių akcininkų yra J.Balčiūnas.

Esą E.Masiulis leido suprasti J.Balčiūnui ir kitiems Molėtų liberalcentristams, kad šiai ir kai kurioms kitoms vietos firmoms atsiras daugiau valstybinių užsakymų, lėšų ir darbo, jeigu visas arba bent jau didžioji dalis vietos LiCS skyriaus pereis į LS.

"Kai šitaip šantažuojama krizės ir artėjančių rinkimų sąlygomis, žinoma, kad sutinkama su tokiomis avantiūromis. Tačiau kitas klausimas, ar taip daryti yra teisėta, etiška ir gražu", – neoficialiai kalbėjo vienas LiCS vadovų.

Bendrovės "Melinga" tinklalapyje skelbiama, kad dabartinė įmonės strategija – dalyvavimas viešuosiuose ir kituose darbų pirkimo konkursuose ir privačių užsakovų paieška. Įmonė nuolat dalyvauja savivaldybių ir kitų valstybinių įmonių rengiamuose viešuosiuose supaprastintuose konkursuose ar kainų apklausose, laimi nemažai darbų. Tai sudaro apie 70 proc. visų įmonės vykdomų darbų.

Vadina nesąmone

R.Šavelis neigė, kad Molėtų liberalcentristų perbėgimas į LS stovyklą yra padiktuotas finansinių išskaičiavimų. "Tai pačios LiCS išgalvota insinuacija, kuri atsirado tik po to, kai pradėjome galvoti ir kalbėti apie perėjimą į kitą partiją. Tai akivaizdus kerštas mums", – tvirtino jis.

E.Masiulis taip pat nesąmone pavadino liberalcentristų vadovų "sugalvotus kaltinimus, kad kažkokiais pažadais suteikti didesnį finansavimą kai kurioms pavienėms firmoms esą perperkame visą tos partijos Molėtų skyrių".

Susisiekimo ministras tvirtino negalįs užtikrinti, kad "Melingai" ar kitoms kelių remonto ir statybos firmoms bus duota daugiau pelningų valstybinių užsakymų. Esą visi konkursai Molėtuose jau yra įvykę ir artimiausiu metu naujų nelabai numatoma.

"Dar prieš man ateinant į susisiekimo ministrus 2008 m. "Melinga" laimėjo konkursą tiesti kelią aplink Molėtus. Tas kontraktas yra tęstinis, jam kasmet skiriama kažkiek lėšų. Po metų ar dvejų jis bus užbaigtas. Žinoma, šis kontraktas su "Melinga" bus ir toliau finansuojamas artimiausius dvejus metus, kaip ir numatyta susitarimuose bei įvykusio konkurso sąlygose. Tačiau naivu ir neteisinga manyti, kad imsiu ir kitąmet atseikėsiu milijonus tai firmai", – kalbėjo Susisiekimo ministerijos ir LS vadovas.

Jis pasiūlė palaukti kitų metų ir įsitikinti, kad "jokių neskaidrių sprendimų tikrai nebus".

Perbėgo šimtai liberalcentristų

E.Masiulis atkreipė dėmesį, kad nemažai liberalcentristų visoje Lietuvoje pamatė, kas vyksta jų partijoje, taip pat esą žino, kad LS yra perspektyvesnė politinė jėga, ramesnė ir be nesibaigiančių politinių intrigų: "Todėl ir eina pas mus buvę liberalcentristai. Visi ieško, kur geriau politiškai."

Pastaruoju metu liberalcentristus vis labiau erzina LS. Ši partija po savo sparneliu priglaudžia ne tik pavienius LiCS narius, bet ir atskirus skyrius. Vien šiemet į LS perbėgo Šiaulių rajono ir Kretingos LiCS skyriai, dalis Visagino, Mažeikių ir Prienų liberalcentristų.

E.Masiulis skaičiuoja, kad prie jo vadovaujamos partijos prisidėjo apie kelis šimtus buvusių liberalcentristų.

LiCS vadovas Gintautas Babravičius dėl bėgančių liberalcentristų didelių problemų nemato. Tačiau LS viliones jis vertino neigiamai: "Mūsų partijai net teoriškai negali patikti, kai vagiliaujama. Tai – tas pat, jei svetimai moteriai kištum ranką po sijonu. Yra tam tikros politinės etikos normos ir čia, mano galva, jos šiek tiek pažeistos."

Kita vertus, G.Babravičius pripažino, kad LiCS su LS "yra konkurentai politinėje rinkoje, priklausome panašioms ideologinėms platformoms, tad konkurencija yra aštresnė nei norėtųsi".

Dosni parama sukėlė įtarimų

Liberalų sąjūdžio lyderis E.Masiulis vos išvengė interpeliacijos Seime, kai paaiškėjo, kad jam pradėjus vadovauti Susisiekimo ministerijai, Liberalų sąjūdį pradėjo gausiai remti su jo ministerijos kuruojama sritimi susijusios įmonės.

Pinigus Liberalų sąjūdžiui pirmiausia puolė pervesti anksčiau to nedariusios su transportu ir keliais susijusios įmonės. Seimo nariai įtarė, kad taip galėjo būti pažeistas viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas, nes minėtos bendrovės už paramą partijai galėjo tikėtis dosnių valstybės užsakymų.