V. Čmilytė-Nielsen: žydų gelbėtojų pavyzdžiai turi tapti visuomenės švietimo dalimi

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad žydų gelbėtojų pavyzdžiai turi tapti reikšminga visuomenės švietimo ir ateities politikos dalimi.

Ji taip sakė ketvirtadienį Panerių memoriale sostinėje minint Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines.

„Jų skaičius artėja prie tūkstančio, jų būta beveik visuose visuomenės sluoksniuose. Prie žydų gelbėjimo prisidėjo ir niekuo neišsiskiriantys žmonės įvairiuose Lietuvos kampeliuose, ir prezidentas Kazys Grinius – tai svarbu, apie tai nepakankamai kalbama“, – susirinkusiesiems sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Šie pavyzdžiai turi tapti reikšminga visuomenės švietimo ir ateities politikos dalimi, šiuolaikinės lietuviškos kultūros, lietuviško identiteto dalimi, siekiant ne tik pagerbti ir aktualizuoti žydų gelbėtojų darbus, bet ir norint, kad vis dar gyvi Lietuvos pasaulio tautų teisuoliai sulauktų didvyriškumo ir žmogiškumo įamžinimo“, – pridūrė ji.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžė, kad beveik visus aštuonis dešimtmečius visuomenė tylėjo, tai nacių kolaborantams padėjo išvengti teisingumo.

„Didžioji dalis šių aštuonių dešimčių, skaičiuojamų nuo Holokausto pradžios Lietuvoje, buvo pratylėta iš baimės, nežinojimo, abejingumo (...) Tylėjo kaimynų atmintis, tylėjo atmintis ir tų, kurie matė, girdėjo, stebėjo, ypač gerai tylėjo tie, kurie prisidėjo prie žudynių – jų tyla daugeliui padėjo išvengti teisingumo“, – teigė F. Kukliansky.

Anot jos, visuomenei iki šiol trūksta edukacijos ir kitų dalykų, kurie padėtų atminti ir suprasti tragediją.

„Prie ko ta tyla privedė? Prie to, kad dalis visuomenės vis dar negali suvokti įvykusios tragedijos, planingo ir nuoseklaus šimtų tūkstančių Lietuvos piliečių ir Lietuvoje gyvenusių žydų sunaikinimo. Nėra ko stebėtis, ne viena karta išaugo beveik nieko apie tai nežinodama – trūksta nuoseklios edukacijos, trūksta ne proginio minėjimo, trūksta žmonių, mokytojų, kurie galėtų papasakoti apie savo miestelio žydų istoriją, trūksta ir susitarimo dėl to, kas įvyko“, – kalbėjo Žydų bendruomenės vadovė.

Šiemet sueina 80 metų nuo žydų genocido Lietuvoje pradžios. Be to, rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Tą dieną 1943 metais likviduotas Vilniaus žydų getas.

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje nužudyta apie 195 tūkst. žydų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 208 tūkst. žydų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Matant tuos zygiuojancius zydus ,kyla klausimas ,,o kur ju "atzalos"? ar jie visi bevaikiai? zugiuoja tik seni zydai ir tai vykdo ne savo valstybeje,,tarp savu ,o Lietuvoje. Noredami rezultato zydai turetu zygiuoti vokietijoje su antifashistiniais lozungais,,kad fashizmo irshtvoje nekiltu nauja fashistine "infekcija" su masiniais zmoniu zudymo -deginimo "fabrikais"..Brrr fashizmo gyvunams

Keista

Keista portretas
Nesuprantu,kam tarnauja Zingeris.Jo tauta sunaikinta,o jis prisiplakęs prie tų,kurie garbina žydšaudžius,stato jiems paminklus,atminimo lentas.

Anonimas

Anonimas portretas
Kai kam sporto trūksta anot vieno dainininko....
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių