„Nors viena pusė sako, kad Kremlius išplovė mums smegenis, tai kiekvieno pasirinkimas. Man atrodo, dabar viską tiksliai suprantame, tai mūsų pamatinių vertybių priešprieša. Deja, Ukraina tapo tarsi keičiamu pinigu, man labai gaila“, – kalbėjo Lietuvos pilietybę turinti balerina I. Liepa.

„Tiek dėl viešai reiškiamo palaikymo valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ir jos sąjungininkių saugumo interesams, tiek dėl tiesiogiai pačios Ilzės Liepos keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos saugumo interesams, komisija nusprendė siūlyti šalies prezidentui pripažinti Ilzę Liepą netekusia Lietuvos Respublikos pilietybės“, – šnekėjo Pilietybės reikalų komisijos pirmininkas Pranas Žukauskas.

Komisija balerinai siuntė informaciją apie posėdį jos nurodytu adresu Maskvoje, bet jokio atsako negavo. Tačiau apie veiksmus, galinčius iš jos atimti pilietybę, balerina, pasak komisijos pirmininko, žino, nes apie tai neseniai kalbėjo viename interviu.

„Kuriame ji teigė: „Na, pagal viską suprantu, kad procesas dėl pilietybės yra prasidėjęs“. Ji tokį požiūrį, supratimą apie šitą procesą buvo išreiškusi. Tai visa reakcija, visas grįžtamasis ryšys iš jos“, – teigė P. Žukauskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau Vilniuje kalbinti žmonės pasisakė prieš pilietybės atėmimą.

„Manau, kad davėme tai davėme, juolab, kad Ilzė Liepa garsi balerina visame pasaulyje. Dar pasididžiuoti, kad tokią turime pilietę“, – sakė moteris.

Sovietų laikų latvių kilmės baleto primarijaus Mario Liepos dukrai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000 metais. Jos mama Rusijos aktorė, o ir pati I. Liepa gimė Maskvoje.

Tuomet skelbta, kad Maskvos didžiojo teatro solistei pilietybė suteikta už tai, kad kurį laiką šoko su Lietuvos artistu Petru Skirmantu.

Dar lapkritį LNK žinioms P. Skirmantas sakė, kad tik dabar kilęs ažiotažas dėl I. Liepos jį nustebino. Buvusios partnerės pasisakymai jį šokiravo kur kas anksčiau.

„Nuo to momento, kai aš pamačiau šį interviu, tai tiesiog šitas žmogus yra man miręs“, – šnekėjo P. Skirmantas.

P. Skirmantas, paklaustas, ar mano, kad iš I. Liepos turėtų būti atimta Lietuvos pilietybė, atsakė: „Vienareikšmiškai. Aš galvoju, kad tai turėjo būti padaryta jau anksčiau“.

Išimties tvarka anksčiau pilietybė buvo dalinama gana dosniai.

„Iš viso, nuo Nepriklausomybės atkūrimo, mūsų turimais duomenimis, išimties tvarka pilietybė buvo suteikta 811 asmenų, tačiau dalis jau yra mirę. Taigi, tas realiai esamų asmenų skaičius yra mažesnis, apie 730-750“, – nurodė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Pilietybės įstatymas, kad būtų galima atimti išimties tvarka įgytą pilietybę, pakeistas tik pernai.

Po pataisų pilietybė atimta iš ledo šokėjos Margaritos Drobiazko. Ji su vyru Povilu Vanagu dalyvauja Rusijos prezidento atstovo spaudai žmonos rengiamuose projektuose.

Jau kitą savaitę bus svarstoma, ar siūlyti atimti pilietybę ir iš verslininko, buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Kudimovo.

Šiuo metu išimties tvarka pilietybė suteikiama labai retai, tačiau ją galima gauti ir kitais būdais.

„Galima natūralizacijos būdu, pragyvenus tam tikrą laiką Lietuvoje, jeigu šiaip 10 metų, jei susituokus su Lietuvos piliečiu, penkerius metus. Taip pat yra galimybė atkurti Lietuvos pilietybę, jei, pavyzdžiui, protėviai buvo Lietuvos piliečiai ir pasitraukė į Vakarus arba buvo ištremti“, – aiškino Migracijos departamento direktorė.

Paskutinių kelerių metų duomenys rodo, kad neskaičiuojant Lietuvos pilietybę gavusių gimstant, daugiau žmonių pastaraisiais metais pilietybę vis dėlto įgijo nei prarado.

Didžioji dalis, po kelis tūkstančius žmonių kasmet pilietybę atkūrė, po kelis šimtus per metus ją gavo natūralizacijos būdu.

Lietuvos pilietybės netenkama arba savo noru jos atsisakius, arba įgijus kitos šalies pilietybę.